ko jis vertas, juk vel sutems....

Viskam savas metas ir proporcingumas. Gamtoje vyrauja harmonija. Diena keičia naktį ir atvirkščiai. Ir tai visai nepriklauso nuo to ar komentuoja pesimistiškai nusiteikusi Tvora Romantikė ar kompleksų pilnas musmirių mėtytojas ;)
Ačiū už nuomonę, Tvora :)

man gražu,patinka tokios nuotraukos,uoga

Ar tavo egzistavimas priklauso nuo "laiko"salygu, nuo metu kaitos, nuo musmiriu skaiciaus? Mano ne. Tai greiciau nihilistinis, nei pesimistinis nusiteikimas :)

romantika ir nihilizmas

aha, kai kurie zmones zino, kad sapnuoja ;)))

ir sraute būna
ir krante tuo pačiu
pėdos vandeny
kaip įtrūkis egzistencijoje

itin žmogiška
tarp beždžionės ir dievo

:) viskas čia labai gerai

o ten niekas

kur ten
kur musu nera
Visi kaip mes yra MES

kur dar visata neišsiplėtė
kur siela nesiekia
esame nepilni 'aš'
esame nepilni 'mes'

atrodo, kad prabudimo bibracijos mus uzbure :))
Siulau eiti

eime eiti

Tvora Romantike, tu manęs paklausei, bet atsakei pati :) O jei jau paklausei, tai atsakysiu. Mano egzistavimas priklauso nuo ,,laiko" ir nuo ,,metų kaitos". Mano fizinis ,,aš" taip glaudžiai susijęs su ,,astraliniu ,,aš", jog atėjus rudeniui jis jaučiasi kiek ,,lėtesnis" ir net vangokas. Atėjus žiemai, ,,jis" net mieguistas. O pavasarėjant - žiū ir ima ,,atkusti". Tiesa, paradoksas (savitas) tas, kad vasarai užklupus ,,jis" vėl ima ,,svirduliuoti" ir mąstyti (nors to visai nereikia). Kalbant apie dieną ir naktį, tai čia viskas analogiška. Tik ne visad eiliškumas nuspėjamas.
Ačiū visiems komentavusiems :)