Tikėjimas
"Manau, tikėjimą, lygiai kaip talentą, kai kuriuos esminius būdo bruožus arba fizinį grožį, žmogus atsineša jau gimdamas. Tačiau tai susiję ne su genais ar paveldimumu, o su unikalia, vienintele kiekvieno individo siela. Tikėjimas – kaip likimas arba karma. Tai – duotybė. Duotybė, kuri gali būti šiek tiek keičiama, koreguojama, tobulinama arba naikinama... Niekas negali priversti kito žmogaus tikėti. O giliai tikintysis niekada nepradės kito žmogaus atvertinėti į savo religiją... Tikėjimas, mano supratimu, yra sugebėjimas įžvelgti, jausti, patirti, suvokti dvasinį realybės dėmesį. Tai tikėjimas pasauliu be ribų... Tai tikėjimas žmogumi... kaip metafizine – sielos, dvasios būtybe. Todėl tikėjimas mus suartina. Visi esame persmelkti Vieno ir Vienio. Visi, kas gyvas ir negyvas, esame Jame... Tikėjimas – tai ne skirtingi Dievo vardai ir ne skirtingi ritualai, kurie tėra išorinis religijų kiautas, lukštas. Jį nuėmus lieka ta pati esmė, tas pats atsakymas į amžiną klausimą, vardan ko mes vis čia esame, iš kur ir kur link einame...." J.Ivanauskaitė
|
