tais laikais nebuvo swarbu ar 12 ar 1 patiekalas ant stalo svarbu kad yra duonos ir to uztenka :) +5

1/ Na, nereikia taip "nuvertinti" gyvenančių 1976 metais... :) Šventėm ir tada...
Iš vaikystės pamenu, turėjome patiekalų visokiausių ir sočiai... Viskas priklausė nuo mamos išradingumo... Be abejo, šventės vyko tyliai, šeimos rate... Kitos dienos rytą - kas į darbą, kas į mokyklą... Kaip niekur nieko... "Nesikišome" į kaimynų gyvenimą ir tikėjomės to paties...
Pasiilgstu to TIKRO artimo bendravimo, kai visa šeima kartu... tuomet jaučiausi "saugi" lyg mamos delnuose...
Ačiū anonimui už prisiminimus ;)

DRasa / Ech, - gražiai parašėt ;)

1,2,3 dėkui už komentarus. Čia viena iš mano darytų nuotraukų, brangesnių man pačiam. Daryta vaikystėj paprastu smena aparačiuku, sudegus stalines lempas apšvietimui. Filmutė 130ies (jei pamenu gerai) itin grūdėta, gal ir apdorojimas netikęs... Tai pirmos kučios be tėvelio, todėl nelinksmos.
Taigi, linksmų švenčių visiems :)

gražiai čia viskas

Labai, tikrai gera paziurejus i sitokias foto, pamenu pats dariau su tevo smena, kokiais 86, pats ryskinau, juostele berods buvo irgi 130. Kaip gaila, kad sios foto pasiklydo, kai gyvenimas mane mete.
2. Graziai parasyta, as manau, kad kuo daugiau ir kuo modernesniu bendravimo priemoniu mes isigijame - tuo maziau prasmingas tas bendravimas darosi.
Visiskas penketas ir i megstamas.