gerai, Edita, norisi "skaityti". Dėl atspalvio nesu tikra, bet siužetas man patinka. ant žmogaus krinta šviesa, tarsi skaudina, traiško, kelia alergiją, degina, šalia - sukiasvoris špižinis radiatorius su judom skylėm, iš kurių velniava gali lįsti, kur velniava gali slėptis. žmogus ant tarsi klibančios kėdės, trapi prieglauda, nesuagumas. o fone - šleikščiai taškuoti, sarkastiški tapetai. pfff, sako jie, niekur nesidėsi, tu - mūsų. mes - sienos. žmogaus emocijos nė vienos tarsi neparašau, tačiau daiktai, aplinka kalba už jį ir dėl jo. man.

oi kai ma patinka...:) i Edita su Petruška aguonėlę sėjo...:) taip taip ...aguonėlę sėėėjooooo...:)

++

Šis darbas, manau, kad nepaliks nei vieno abejingu... praeiti pro jį sunku, o mintys kiekvienam , bežiūrinčiam turėtų kiltį baisiai įvairios..., nes tai darbas, sukelentis jausmus ir iššaukiantis prisiminimus ir asociacijas, susijuias su asmeniaias pergyvenimais...

4/-patiko...:) ypač kad baisiai i da biški...:)

tinka +

sunkios mintys

galėtų būt socialinis portretas, tipo už šilumą sumokėjau-plikas likau:)

verčianti susimastyti

puikiai emocijas perduoda

geras darbas, sukelia daug įvairių minčių,o lango viršaus aš dar pusę nupjaučiau,bet čia tik mano nuomonė :) 4,5

Iškalbinga kūno kalba... Aš irgi viršaus daugiau nurėžčiau, bet apskritai patiko. :)

nu normalus tas darbas, ner cia ko alpt :) jis vienas is daugelio is langu ir palangiu serijos. rasau 4. vien uz langa -1. jei tas zmogus taip sedetu tarp pliusiniu geltonu meskuciu rasyciau +5 :)

11/12/ - aš viršaus dar daugiau norėčiau :)

14/ Na čia jau autoriaus teisė :)

Kompozicija gera, bet man labai tamsus pats kadras

niūrūs motyvai persismelkia iš kadro. Įtikinamai. Beveik kaip smygolas...

kiek galima,vienas per tą patį. kaip jums neįgrista

TAip

emociskai labai stipri.asmeniskai man viena geriausiu Tavo foto.

Šaunuolė, Edita, puiki kompozicija, šviesa, bet atsargiai- stovi ant briaunos kai fotografo asmeninis stilius gresia pavirsti "štampu". O konkrečiai šį kadrą pabandyk pati sau pakropint įvairiai- pastebėsi kaip gali viskas daug stipriau suskambėti- reikia tik kelių mm...

21/ be jokios ironijos - ačiū už pastebėjimus. Nežinau... gal tai kažkoks kvailas gobšumas... o gal - nepasitikėjimas savimi, bet - nenoriu nieko rodyti. Nuolat paimu iš sesijos vos ne pirmąjį man patinkantį kadrą - paprasčiausią kadravimo ir kompozicijos prasme - pažaidžiu su juo ir... parodau. O tuos, man pačiai "geriausius" laikau. Konkrečiai šio kadro yra visokiausių variantų. Taip, yra gerokai stipresnių. Ir lyg "tai" būtų mano vaikai - saugau užslėpusi ir net nenoriu rodyti.
Apie štampus kalbant - nebijau taip pasirodyti, nes juk iš to, ką viešinu čia negalima spręsti - ką fotografuoju. O jei kam taip pasirodys - nepergyvensiu :)
Herkau, o juk "kropinimas" - labai individualu. Nuo 1 mm gali pasikeisti visas kadras. Kai ir sakai - kitaip suskambėti. Svarbiausia žinoti - kokios melodijos norisi :)

Matai Edita, nuotrukos niekada nebūna "pačios sau" Jų rodymas, pateikimo būdas, o visų pirmą parinkimas, taip par yra jų gyvenimo dalis. Suprantama, kad negaliu nei aš , nei pats Tomas Černyševas komentuoti to ko nematome, o iš to ką rodai ir susidaro įspūdis, kad stovi ant plonos ribos... O dėl skambėjimo ne melodiją turėjau omenyj, o tai, kad foto arba skamba- arba ne

23/ aš tą patį turėjau omenyje apie "skambėjimą".

Saunuole..... tyloje neieskokime garso,,,

5:)

Kazkokia sovietmecio dididento kancia psichuskej...
Neviltis, pazeminimas, kancia...
Tada mirtis tampa laisve...