1.
(2006 12 20 14:08)
...verkiu...
Kaip senai tai bebuvo...
Iš vaikystės prisimenu žodžius „Negražu, neverk, atrodai kaip boba“.
Kas negražu?
Verkt? O gal atrodyt kaip boba?
Šito nieks nepaaiškino.
Paklausiu draugo.
Jis irgi nežino.
Turbūt jo irgi nieks neapšvietė.
Skambinu 118.
Atsiliepia mergina.
Paklausiu jos nuomonės apie mums iškilusią dilemą..
Ragelyje tyla.
Nežinau, - kiek pagalvojus išsisuka pašnekovė nuo atsakymo.
Meluoja, pamaniau.
Padedu ragelį.
Abu sėdim. Tylim.
Galvojam.
Gal būt apie tą patį.
Atsistoju.
Einu į tualetą.
Pakeliu dangtį.
Šlapinuosi.
Klausimas neduoda ramybės.
Visgi, kas negražu?
Būt boba ar verkt?
Gal būti boba, nes mes aptaškom, o jos atsisėda?
Gal? Velnias čia dabar besupaisys.
Grįžtu pas draugą.
Jis jau visiškai nusibaigęs.
Paimu jį, nunešu į virtuvę.
Pakišu po stalu.
Dieve, kiek jų čia jau prisikaupė!
Atsidarau šaldytuvą, pasiimu kitą draugą.
Atsidarau, gurkšteliu.
Velniop tas bobas, gyvenimas ir taip sumautas!
...
