1. Labanoro (Švenčionių r.) Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia – medinė, laiudies formų su varpine, statyta apie 1800 m. Vyskupijai Labanoras priklausė iki XIX amžiaus. Pasakojama, jog dvasiškiai nesugyvenę su dvaro savininkais. Miestelio dalis su bažnyčia vadinta Kunigiškiais, o priešingoji – Dvariškiais. Kiekviena miestelio dalis turėjo savo kapines, kurios tebėra ir šiandien. Pirmoji bažnyčia minima 1522 metais. 1568 m. Žygimanto Augusto rašte minimas Labanoro dvaras. Ilgainiui prie dvaro išaugo miestelis. Bažnyčia 2009 m. vasarą baigta restauruoti. Restauracijos metu buvo nudažytas bažnyčios fasadas, restauruotos medinės jo detalės. Senas bažnyčios stogas pakeistas į autentišką gontų stogo dangą. Bokšteliai atstatyti ir uždengti varine skarda, sutvarkyti bažnyčios pamatai. 2009 m. gruodžio 21 d. naktį, iškart po vidurnakčio, bažnyčia visiškai sudegė, liko tik varpinė. Spėjama, kad gaisro priežastis buvo netvarkinga elektros instaliacija. Ugnis suniokojo pagrindinį XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios bažnyčios ansamblio statinį, kuriame buvo 17 labai vertingų dailės paminklų net iš XVII ir XVIII a., jų tarpe garsus, stebuklingu laikomas Dievo Motinos paveikslas. Bažnyčios kunigas ir vietiniai gyventojai gaisrą apibūdina kaip „ženklu“, „Dievo valia“, „stebuklingos šviesos stulpu, kylančiu aukštyn į dangų“...

2. Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia neoromaninė, lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė. Šventoriaus tvora plytų mūro. 1570 m. paskirta fundacija Plungės bažnyčios statybai. 1590 m. ji atiteko evangelikams reformatams. 1617 m. pastatyta katalikų bažnyčia, įsteigta parapinė mokykla. 1797 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Grafai Zubovai 1850 m. pastatė varpinę, 1858 m. – kapinių koplyčią. Kunigas Apolinaras Kulakauskas Plungės bažnyčioje 1863 m. perskaitė sukilėlių atsišaukimą, už tai nubaustas 100 rublių ir iškeltas į Saločius. Pagal inžinieriaus Stepono Stulginskio projektą 1902–1933 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Iki 1915 m. sienos išmūrytos iki langų. Po to statyba tęsta tik nuo 1928 m. Ja rūpinosi klebonas (vėliau prelatas) Povilas Pukys. Naują bažnyčią 1933-09-24 konsekravo vyskupas Justinas Staugaitis. Jos vidus buvo įrenginėjamas iki 1940 m. Plungės vakariniame pakraštyje 1908 m. pastatyta medinė Švč. Mergelės Marijos Lurdo koplyčia ir altarija. 1928 m. čia įsikūrė kapucinai, kurie 1930 m. įsteigė vidurinę mokyklą (uždaryta 1936 m.). Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia uždaryta, vienuolynas panaikintas. 1934 m., nugriauta senoji bažnyčia. Varpinėje 1936 m. kilo gaisras. 1937 m. norėta ją nugriauti, vėliau suremontuota. Klebono P. Pukio rūpesčiu pagal inžinieriaus Stepono Stulginskio projektą 1938–1939 m. pastatyti mūriniai parapijos namai. Klebonas P. Pukys 1945 m. liepos 10 d. ištremtas į Sibirą.

3. Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia turi baroko ir istoristinių bruožų, stačiakampio plano (40 × 30 m), su 5 priestatais, dvibokštė. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Yra 5 altoriai. Šventoriaus tvora tinkuoto mūro.
Didysis kunigaikšis Aleksandras Jogailaitis 1497 m. dovanojo kunigo Jono Groto pradėtai statyti bažnyčiai žemės ir leido kurti miestą. 1498 m. J. Grotas paskirtas pirmuoju Pasvalio klebonu. 1580 m. dvaro valdos skirtos Vilniaus kapitulai. Bažnyčia turėjo jurisdiką miestelyje ir 2 kaimus. Vilniaus kapitula bažnyčią perstatė. Nuo 1773 m. veikė parapinė mokykla. 1776 m. pastatas sudegė. 1779–1787 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Ji buvo stačiakampio plano (34 × 17 m), be bokštų. 1851 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. Klebono prelato Vlado Dambrausko rūpesčiu 1885–1887 m. bažnyčia padidinta, pristatyti bokštai. Buvusi bažnyčia paversta vidurine nava su presbiterija. 1902 m. įsigyta naujų Kryžiaus kelio stočių paveikslų. 1904 m. klebono J. Banevičiaus iniciatyva išmūryta prieglauda. Pastatyta mūrinė varpinė (joje 3 varpai), įsteigta parapijos bibliotekėlė. 1926–1929 m. ištiesinta, paaukštinta šventoriaus tvora. Po 1933 m. gaisro bažnyčia suremontuota. 1933 m. įsteigta altarija. 1954–1976 m. Pasvalyje kaip altarista gyveno ir čia mirė iš Vladimiro kalėjimo grįžęs visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras kunigas Juozapas Čepėnas (1880–1976). Nuo 1981 m. klebonavo Alfonsas Jančys (1921–1992), palaidotas šventoriuje.

4. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta 1602 m. (Kretingsodyje) ir įsteigtas bernardinų vienuolynas. 1610–1617 m. Žemaičių seniūno ir LDK etmono Jono Chodkevičiaus iniciatyva pastatyta nauja mūrinė bažnyčia su vienuolynu. Tai yra seniausia išlikusi bažnyčia Žemaitijoje. 1672 m. bažnyčia atnaujinta ir padidinta. XVIII a. veikė parapinė mokykla (1836 m. pertvarkyta į valdinę). XVIII a. pranciškonai pastatė Šv. Antano garbei skirtą altorių, kurį 1795-07-22 konsekravo žemaičių vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius. 1907–1912 m. pagal Krokuvos architekto restauratoriaus Slavomiro Odživolskio projektą bažnyčia perstatyta. Prijungtos dvi šoninės navos, išmūrytas transeptas su puošniais frontonais. Virš transepto pastatytas naujas medinis bokštas su keturiais šoniniais bokšteliais. Kunigas Antanas Bizauskas, 1912 m. įšventintas vienuoliu, atgaivino vienuolyną ir vienuolijos provinciją. Prasidėjus Lietuvos okupacijai, 1940-07-26, sovietinė valdžia uždarė vienuolyną. 1941-06-26 Kretingoje kilęs gaisras smarkiai nuniokojo bažnyčią ir vienuolyno pastatus. 1949 m. sovietinė valdžia konfiskavo bažnyčios turtą ir apribojo jos veiklą. Klebonas Antanas Puodžiūnas (1896–1980) 1947 m. ištremtas į Sibirą. Į Lietuvą grįžo 1956 m. 1950 m. bažnyčia remontuota. 1982 m. klebono Bronislovo Burneikio rūpesčiu atstatytas per Antrąjį pasaulinį karą sugriautas bokštas, sutvarkyta šventoriaus tvora. Klebonas ir Telšių vyskupijos kancleris pasistatę liejyklą nuliedino 3 varpus ir įkėlė į bažnyčios bokštą. Netoli bažnyčios pranciškonų iniciatyva 1933 m. įrengta Lurdo grota, restauruota 1989 m.; į Kretingą sugrįžo pranciškonų vienuoliai. Kretingoje gyveno vienuolis botanikas Jurgis Pabrėža (1771–1849), palaidotas Kretingos kapinėse, ant jo kapo stovi koplytėlė. Jo garbei šalia bažnyčios 1993 m. pastatytas paminklas (skulptorius Algirdas Bosas, architektas Saulius Manomaitis). Bažnyčia turi gotikos ir renesanso bruožų, bazilikinė, su pusapskrite koplyčia ir aukštu bokštu. Vidus 3 navų. Yra 7 barokiniai altoriai. Po bažnyčia yra didikų palaidojimų su paminklinėmis lentomis, herbais. Šventorių supa mūrinė tvora. Netoli yra senos kapinaitės, apjuostos plytų mūro tvora. Bažnyčios centrinės ir zakristijos durys puoštos drožiniais ir fundatorių herbais. Sakykla puošta skulptūromis. Netoli šv. Barboros ir šv. Pranciškaus altorių kabo fundatorių Sofijos ir Jono Karolio Chodkevičių portretai. Po centriniu altoriumi palaidoti Chodkevičių šeimos nariai bei pranciškonų vienuoliai. Didysis altorius yra reikšminga bažnyčios vertybė. Tai didžiausias medinis altorius Lietuvoje! Jis visas yra pagamintas iš medžio, nenaudojant nei akmens, nei betono. Altoriaus kompozicija - dviaukštė, 16 m aukščio ir 8 m pločio. Jame yra įkomponuota 21 skulptūra. 2004–2008 m. buvo atlikta didžiojo altoriaus restauracija, kuriai beveik pusę milijono litų skyrė valstybė. Bažnyčioje stovi seniausi žinomi datuoti Lietuvoje vargonai. Pirmoji žinoma vargonų buvimo vieta – Gintališkės Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia. Manoma, kad jau tuomet vargonai buvo nenauji. Karaliaučiaus arba Kuršo meistrų darbo vargonai buvo suremontuoti ir perdirbti, o ant jų prospekto užrašyti 1744 metai. Po to vargonų prospektas buvo kelis kartus perdažytas, išdekoruotas puošniu polichrominiu tapybiniu dekoru, grindžiamu liaudies tapybos motyvais. 1899 m. į šių vargonų vietą pastatyti nauji. Bažnyčiai vargonai perduoti 2001 m. 2003 m. restauruota vargonų instrumentinė dalis, 2004 m. atlikti istoriniai ir bibliografiniai tyrimai; vargonai atnaujinti ir konservuoti. Fotografijoje – Jono Karolio Chodkevičius (1560-1621) – Kretingos įkūrėjo paminklo fragmentas.

5. Papilės (Akmenės r.) Šv. Juozapo bažnyčia turi neogotikos bruožų, kryžminio plano, dvibokštė, masyvi. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame palaidotas kunigas Juozapas Butkus (1903–1985), religinių giesmių autorius, Sibiro tremtinys. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1493 m., nauja – 1791 m. 1804–1862 m. veikė parapinė mokykla. Papilės klebonas Vincentas Ulinskis po 1863 m. sukilimo ištremtas į Sibirą. Vidaus reikalų ministerija, surinkus pusę sąmatoje numatytų pinigų, 1879 m. leido statyti naują mūrinę bažnyčią. Kunigo Juozo Ambrazevičiaus ir parapijiečių rūpesčiu 1887 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1915 m. išgriauta bažnyčios siena, nuardytas stogas, sunaikinti vargonai, sudegė prieglauda. Iki 1920 m. bažnyčia suremontuota. Per Antrąjį pasaulinį karą numušti bokštai. Po karo atstatyti, tik žemesni. Šalia bažnyčios yra įsikūręs Simono Daukanto muziejus.

6. Marcinkonių (Varėnos r.) Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia turi neogotikos bruožų, stačiakampio plano, dvibokštė, su apside, dviem papildomais bokšteliais. Šventoriuje stovi medinė varpinė. Jo tvora akmenų mūro. Marcinkonyse 1770 m. pastatyta bažnyčia. 1777 m. įkurta parapija, bet dėl menko aprūpinimo klebonai Marcinkonyse neapsigyveno. 1835 m. bažnyčia atnaujinta, 1868 m. pastatyta nauja, 1879 m. sudegė. 1880 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Klebonas Jonas Šoblickas (1871–1906), (palaidotas šventoriuje) Marcinkonyse nuo 1896 m. pamaldas pradėjo laikyti lietuvių kalba, platino draudžiamą lietuvišką spaudą, subūrė gerą chorą, apmūrijo šventorių, įrengė Kryžiaus kelio stotis, pastatė kleboniją. Kunigo A. Petrulio rūpesčiu 1911 m. bažnyčia suremontuota, įsigyti J. Garalevičiaus pagaminti vargonai. A. Petrulis 1910 m. Trakuose teistas už nelegalios lietuvių mokyklos įsteigimą. Lenkijos kareiviai 1920 m. rugsėjo pabaigoje nukankino Marcinkonių kleboną Pranciškų Raštutį. Nuo 1920 m. klebonavęs Antanas Rūkas 1927 m. spalio 6 d. Lenkijos valdžios suimtas. 1921 m. atkurta parapija. Lenkijos policija nugriovė ir išniekino 1933 m. lietuvių pastatytą kryžių. Klebono Nikodemo Pakalkos (1893–1985) iniciatyva bažnyčia 1968 m. suremontuota. 2000–2001 m. atnaujintos koplytėlės (Kryžiaus kelio stotys, kurių yra 14), išdėstytos mūrinėje bažnyčios tvoroje. Koplytėlių atstatymui finansinę paramą skyrė Marcinkonių ir aplinkinių kaimų šeimos.

7. Kalesninkų (Šalčininkų r.) Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia turi neoromaninio ir neogotikinio stiliaus bruožų, kryžminio plano, dvibokštė, su pusapskrite apside. Vidus bazilikinis, 3 navų, atskirtų pilioriais, skliautuotas. Šventoriaus tvora mūrinė. Konstantinas Kuncevičius 1643 m. karmelitams paskyrė Kalesninkų dvarelį, 1676 m. pastatė koplyčią. 1703 m. pastatyta bažnyčia, 1707 m. įkurta parapija. Manoma, kad XVIII a. pradžioje bažnyčia sunaikinta, nes 1714 m. pašventinta neseniai pastatyta. 1805 m. minima parapinė mokykla. 1832 m. caro valdžia vienuolyną uždarė, parapiją panaikino. Kalesninkų bažnyčia 1838 m. pervežta į Rodūnią. Gyventojai 1898 m. prašė leidimo statyti naują bažnyčią. Leidimas gautas 1902 m. 1906 m. atkurta parapija, klebonui mokėta 400 rublių per metus. Pirmasis atkurtos parapijos klebonas Mykolas Rudis (1871–1933), (palaidotas šventoriuje) 1915 m. įkūrė pradžios mokyklą, pastatė kleboniją, 1931 m. – dabartinę bažnyčią, parapijos namus. 1913–1919 m. vikaravęs Juozas Mincevičius rengė lietuviškus vakarus su vaidinimais. Vikaras Leonas Eidimtas 1921 m. Lenkijos valdžios suimtas, išvežtas į Gardino kalėjimą. Klebonas Bronius Laurinavičius (1913–1981) perdengė bažnyčios stogą. Pamaldos vyksta lenkų ir lietuvių kalbomis.

8. Pumpėnų (Pasvalio r.) Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (nuo 1818 m.), yra išlikęs buvęs karmelitų vienuolynas. Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, turi ir klasicizmo bruožų, stačiakampio plano (64 × 32,5 m) halinė; vidus 3 navų, skliautuotas. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra senos kapinės, į tvorą įkomponuota akmenų skaldos mūrinė varpinė.

9. Šateikių (Plungės r.) Šv. evangelisto Morkaus bažnyčia neogotikinė, kryžminio plano, vienabokštė, su pusapskrite apside. Šventoriaus tvora mūrinė. Apie 1700 m. pastatyta medinė koplyčia, 1776 m. – medinė bažnyčia. Ji buvo Platelių parapijos filija. 1860 m. minima maža bažnyčia, kurią išlaikė grafas Pranciškus Pliateris. Jai sunykus Pliateriai 1862–1875 m. pagal architekto T. Tišeckio projektą, pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1909-01-01 šioje bažnyčioje susituokė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. 1915 m. vokiečiai išsivežė 3 bažnyčios varpus. 1926 m. įkurta parapija. 1945 m. raudonarmiečiai sudaužė bažnyčios vitražus. Po Antrojo pasaulinio karo kunigas Anicetas Kerpauskas (1921–1985) pastatė kleboniją. Šateikių bažnyčios bokštai skendintys rūke – viena geriausių M. Jovaišos fotografijų iš albumo „Neregėta Lietuva“.
Tekstinė informacija parengta remiantis internetinio puslapio http://lt.wikipedia.org/wiki/ šaltiniais ir asmeniniais pastebėjimais.

...kelios lankytos,fotografuotos...dažniausiai gimtų vietų...Labanoro...

Gaila Labanoro bažnyčios :(

išsamu, gražu ir naudinga. Vasarą nuolat pro Labanorą važiuoju, dabar vaizdelis bus kitoks

Liuks kaip visada

5

už įdirbį +5

uz prakaita :D 5

Jau tik nuotraukose beliks Labanoro bažnytėlė...Tai kiek jau bažnyčių esi įamžinęs?:)+

13./ Manau, kad 200 skirtingų nesiekia. O jų (katalikiškų) yra apie 700 Lietuvoje.

14/ surinksi visas per kokį dešimtį metų, o kiek jau metų aktyviai jas fotografuoji?

15./ Su skaitmena pirmosios foto atsirado 2005 m. ankstyvą rudenį. Juostose (iki 2005 m.) yra vos kelios bažnytėlės. Negaliu tvirtinti, kad aktyviai fotografuoju. Viskas vyksta atsitiktinai, spontaniškai, mėgėjiškai.. Tiesa, jau susilaukiu kvietimų daryti parodas.

graziai padirbeta

patiko, idomi serija :) +

gera serija

+++

5

gerai padirbejot :)

nemates buvau ... l. gerai

Plungė mano mielas miestas