|
|
1.
(2009 10 02 00:29)
Štuthofo koncentracijos stovykla
Iš kunigo Stasio Ylos atsiminimų
Stutthofas, žvejų miestelis, buvo rytiniame Laisvojo Dancigo valstybėlės pakraštyje. Nuo paties Dancigo jį skyrė 33 kilometrai (oro linija), nuo Aistmarių (vokiečių vadinamų Frisches Haff) — trys kilometrai ir tik pusantro — nuo Dancigo įlankos.
Stutthofo kacete buvo įvairiausių tautybių kalinių. Savo šypseną ir raminantį žodį Lipniūnas dalindavo visiems, o susidraugaudavo su tais, kurie buvo artimi jo dvasiai.
Kartą, po kokių keturiolikos pirmųjų dienų, mes grįžome nuo Vyslos prieupio asfaltiniu keliu. Lietus pamažu lynojo. Kelio buvo koks pora kilometrų. Kastuvus ant pečių užsimetė, galvas panarinę ėjom ir galvojom, kad ilgiau nebeištversime šiame varge.
Tada kun. Alfonsas Lipniūnas prisigretino prie manęs, patempė už rankovės, kad kiek atsiliktume, ir paprašė išklausyti jį išpažinties. Be kryžiaus ženklo, kad sargybiniai nepastebėtų jis pradėjo. Man virpėjo rankos, suspaudė širdį. Kaip du valkatos, kaip labiausiai paniekinti padarai susitinkame dabar du kunigai šitame iškilmingame išpažinties akte. Davęs jam išrišimą, paprašiau, kad čia pat ir manęs išklausytų. Tai buvo pirmas kunigiškas veiksmas, kurį mudu atlikome. Komunijos nesitikėjom priimti, nes kas gi mums ją galėjo duoti, nebent angelas iš dangaus.
Buvo draugų, kurie sirgo ir jiems grėsė mirtis; mūsų pačių, dirbančiųjų, jėgos buvo labai išsekusios. Štai, viena diena Lipniūnas, pašte kilnodamas maišus, neišlaikė: kažkas trūko nugarkaulyje ar strėnose. Jį surėmė diegliai. Vilkdamas kojas, jis vos vos pasiekė savo bloką. Kriaučiūnas išbadėjęs svirduliavo, dėl to kai kurie draugai atiduodavo jam rytinės duonos dalį. Ką reiškė tokiais atvejais tavo senumas kacete!
Grįžtant su pilnu vagonėliu, netoli statybos, reikėjo susitikti su Lipniūnu. Jis laikė rankose mažą šluotelę, valė smėliu užneštus mūsų bėgius. Janickis jo pasigailėjo ir pavedė šį lengviausią darbą. Pastebėjęs vagonėlį, jis traukėsi į šalį. Mumis nesidomėjo, nepastebėjo net, kad aš vėl grįžau į darbą. Buvo baugu žiūrėti, kas per dešimt dienų buvo iš jo belikę. Atrodė sudžiūvęs, kaip vaiduoklis, vos vilko kojas. Bandžiau jį prakalbinti. Jis pasižiūrėjo, stengėsi šypsotis, bet tai jam kažkaip nevyko.
Tekstai iš knygos „Kunigas Alfonsas Lipniūnas“ (S. Vanagaitė-Petersonienė)
|
|
| |
|
|
2.
(2009 10 02 01:48)
2 ir 8 labai stiprios .tylos minutė .
|
|
| |
|
|
3.
(2009 10 02 02:42)
:////
|
|
| |
|
|
4.
(2009 10 02 02:43)
Visomis temomis butina pakalbeti. Nuotraukos igauna dar daugiau teksturos, paskaicius aprasyma...
|
|
| |
|
|
5.
(2009 10 02 08:02)
nieko sau sio ryto "pusryciai" tavo sios serijos deka...............+
|
|
| |
|
|
6.
(2009 10 02 08:05)
Beja, keistas jausmas apeme dar ir del to, kad esu baigusi Alfonso Lipniūno vardo vidurine mokykla (buvusi Panevezio 16-oji)...
|
|
| |
|
|
7.
(2009 10 02 08:07)
Dieve saugok mus nuo karo ir bado...
|
|
| |
|
|
8.
(2009 10 02 08:21)
Gerai kad neuzminei ant kokios minos :)
|
|
| |
|
|
9.
(2009 10 02 08:32)
2 ir ypac 7. +
|
|
| |
|
|
10.
(2009 10 02 08:56)
Šiurpuliukai perbego per nugarą, tai istorija - kurios pamiršti nevalia...
|
|
| |
|
|
|
|
| |
|
|
12.
(2009 10 02 11:01)
Taip
|
|
| |
|
|
13.
(2009 10 02 16:03)
geras reportazas 5
7/ ir nuo isprotejusios minios, kuri leidziasi manipuliuojama populistu...
|
|
| |
|
|
14.
(2009 10 02 19:07)
Košmaras-aš ne apie foto.
|
|
| |
|
|
15.
(2009 10 02 19:59)
gera serija....
|
|
| |
|
|
16.
(2009 10 02 20:09)
slogi atmosfera ten .... 5
|
|
| |
|
|
|
|
| |
|
|
18.
(2009 10 02 21:56)
nuotaika perteikta.
13/ labai geras pastebejimas :)
|
|
| |
|
|
19.
(2009 10 03 16:23)
siaubas...
|
|
| |
|
|
20.
(2009 10 05 21:15)
Geras reportažas ir prasmingas aprašymas,verta pamąstyti.
|
|
| |
|
|
21.
(2009 10 07 00:50)
Kaip kokia poilsine. Ir tulikas ne "hole in the ground" (kaip giminietis kazkada sake)
;-)
|
|
| |
|
|
22.
(2009 10 13 21:55)
liuks reportazas
|
|
| |
|
|
23.
(2009 10 14 07:59)
Puikiai pateikta
|
|
| |
|
|
24.
(2009 10 16 10:29)
gera serija.
|
|
| |
|
|
25.
(2009 10 16 14:53)
patiko serija+
|
|
| |
|
|
26.
(2009 10 20 10:21)
Uch... Ne kartą matytas šiuolaikiniuose reportažuose, bet visad skaudus ir spaudžiantis dalykas.
|
|
| |