1. Antazavės (Zarasų r.) Dievo Apvaizdos bažnyčia turi baroko architektūros bruožų, bazilikinė, kryžminio plano, su trisiene apside, dvibokštė, su bokšteliais. Vidus 3 navų, įrengti 3 altoriai. Šventoriaus dešiniame kampe stovi akmenų mūro varpinė. Bažnyčia, varpinė ir šventoriaus vartai yra architektūros paminklai. Yra išleistas Lietuvos pašto ženklas su šios bažnyčios atvaizdu. Norint fotografuoti bažnyčios viduje – reikalingas išankstinis susitarimas su tenykščiu vyriausiu šventiku.
Antazavėje 1782 m. minima dvaro koplyčia. Ją retkarčiais aptarnaudavo Dusetų kunigai. Bažnyčia pastatyta 1794 m. dvaro savininkės Kunigundos Valavičiūtės-Pliaterienės rūpesčiu. Dvaras bažnyčiai paskyrė 3 dešimtinių žemės sklypą. Jame pastatyti ūkiniai pastatai, medinė klebonija. 1827 m. išmūryta šventoriaus tvora. Greičiausiai tuo metu pastatyta ir mūrinė varpinė. XIX a. viduryje parapijai priklausė 40 dešimtinių žemės. 1908–1911 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės ir „Saulės" draugijų skyriai. 1910 m. bažnyčia restauruota. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai bažnyčioje įsirengė karinę ligoninę (pamaldos laikytos kapinių koplyčioje). Į Rusiją išvežti 4 varpai. Tarpukariu įsigytas 1 varpas. 1922 m. parceliuojant Antazavės dvaro sodybą bažnyčiai duota 37 ha žemės. 1939 m. remontuota šventoriaus mūrinė tvora. Tada panaikintos sunykusios Kryžiaus kelio stočių koplytėlės (statytos 1889 m.). Bažnyčios sienos 1941 m. suveržtos ir ištiesintos, įdėti nauji pilioriai. 1943 m. suremontuoti šventoriaus vartai. Šventoriuje palaidotas nuo 1963 m. Antazavėje klebonavęs Antanas Mikulėnas (1919–1986).

2. Aleksandravėlės (Rokiškio r.) Šv. Pranciškaus Serafiškojo bažnyčia klasicistinė (30×15 m), su bokšteliu ant kraigo. Turi 3 altorius. Nedidelio šventoriaus (40x30 m) tvora akmenų mūro, jo kampuose yra dvi mūrinės 9 m aukščio varpinės (XVIII a.), 14 Kryžiaus kelio stočių. Dabartinę mūrinę bažnyčią 1782–1796 m. pastatė Aleksandravėlės dvaro sodybos savininkas Ignotas Morikonis. 1795 m. įsteigta parapija, paskirtas klebonas. Klebonija buvo mūrinė, vėliau pastatyta medinė. 1832 m. bažnyčiai priklausė 1,5 valako žemės. XIX a. antrojoje pusėje Aleksandravėlėje 30 metų klebonavo Pranas Savickas (1778–1863), rašęs eiles. Bažnyčiai 1940 m. pradžioje priklausė 30 ha žemės. 2007 m. rugsėjo 11 dieną, buvo baigti Aleksandravėlės bažnyčios remonto darbai, per kuriuos buvo sutvarkytas ir perdažytas bažnyčios fasadas.

3. Andrioniškio (Anykščių r.) Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia stovi dešiniajame Šventosios upės krante. Bažnyčia akmenų ir plytų mūro, liaudies architektūros formų, kryžminio plano, su bokšteliu. Vienanavė, yra 2 zakristijos, presbiterija. Įrengti 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Vartai molio plytų, su medinėmis skulptūromis. Pirmąją medinę bažnyčią 1726 m. pastatė Čartoriskiai. Jai pasenus, 1789–1790 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Andrioniškyje apsigyveno kunigas. Jam 1796 m. leista teikti sakramentus. Bažnyčia buvo Anykščių parapijos filija. 1911 m. parengtas mūrinio grūdų sandėlio pritaikymo bažnyčiai projektas. Pagal inžinieriaus Prano Markūno (1873–1964) projektą ir jo lėšomis 1933–1935 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Buvusi medinė bažnyčia parduota Juostininkų bendruomenei ir dabar stovi Juostininkų kapinėse, kaip koplyčia. Kunigo Mato Šermukšnio rūpesčiu 1936 m. įkurta parapija. Bažnyčią 1940 m. konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas. Pastatyta nauja klebonija (dabar ten paštas ir gyvenamosios patalpos). Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia suremontuota ir išdažyta. XXI amžiaus pradžioje prof. A. Dovydėno iniciatyva 8 bažnyčios languose įrengti vitražai.Vitražus kūrė Vokietijos, Latvijos, D. Britanijos ir Lietuvos menininkai.

4. Eišiškių (Šalčininkų r.) Kristaus Karaliaus Žengimo į Dangų bažnyčia stovi Eišiškėse. Bažnyčia neoklasicistinė, kryžminio plano, bebokštė, su portiku, bokšteliu. Vidus erdvus, bazilikinis, 3 navų, atskirtų pilioriais, dengtų cilindriniais skliautais. Šventoriuje stovi aukšta mūrinė varpinė (40 m) su dvejais vartais iš šonų – reta architektūroje kompozicinė jungtis. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Bažnyčioje – daug dailės paminklų. Vertingiausi XVIII-XIX a. paveikslai – kunigo R. Kalinovskio portretas, „Kristaus žengimas į dangų“ ir „Marija“- respublikinės reikšmės paminklai. Šventoriuje pastatyta skulptūra „Palaiminimas“. Pamaldos laikomos lenkų ir lietuvių kalbomis.
Šiek tiek istorijos. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1389 m., antroji - 1440 m. Rusijos kariuomenė 1655 m. nusiaubė Eišiškes. Matyt, tada sudegė abi bažnyčios. 1663 m. atstatyta parapijos bažnyčia. 1706 m. per Švedijos kariuomenės sukeltą miestelio gaisrą ji sudegė, 1707 m. atstatyta. Pagal inžinieriaus Teodoro Narbuto projektą 1847–1852 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1905 m. konsekravo vyskupas Eduardas Ropas. XIX a. Eišiškių parapija gerokai lenkinta. 1905 m. daugiau kaip 10 jos kaimų dar buvo lietuviški. 1912 m. bažnyčioje lietuvių kalba sakyti tik 6 pamokslai per metus.

5. Vajasiškio (Zarasų r.) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Vajasiškyje (8 km į rytus nuo Daugailių), Alksno ežero vakariniame krante. Bažnyčia kryžminio plano, dvibokštė, su siauresne už navas apside. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi medinė trijų tarpsnių varpinė, joje – 4 varpai. Ši varpinė puikuojasi ir ant neseniai išleisto Lietuvos pašto ženklo. Vajasiškis iki 1795 m. buvo Vilniaus vyskupo, Salako dvaro valda. Apie 1795 m. pastatyta bažnyčia. 1796 m. leista laikyti pamaldas. Vajasiškyje gyveno kunigas, kuris laikydavo Šv. Mišias, bet kitų religinių patarnavimų neteikė. 1862 m. atvykęs kunigas Liudvikas Jokūbauskas 1863 m. pastatė naują medinę bažnyčią. 1902 m. pastatyti bažnyčios tarnų namai. Kunigas Jonas Deveikis 1911 m. pastatė medinę kleboniją, 1912 m. suremontavo ir atnaujino bažnyčią, nupirko parapijai 4 ha žemės. Kunigas J. Armalis 1918 m. suremontavo kleboniją. Klebono kanauninko Antano Bačkio rūpesčiu 1935 m. pastatytas parapijos namas su sale. 1940 m. įkurta parapija. 1943 m. pastatyta prieglauda. Vajasiškis garsėjo Šv. Jono ir ypač Šv. Onos atlaidais.

6. Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Biržuose. Pirmoji bažnyčia minima 1510 m. Apie 1515 m. vyskupas Albertas Radvila tarp Apaščios ir Agluonos upių pastatė kitą medinę bažnyčią. 1553 m. minima Biržų parapija. XVI a. pabaigoje parapija panaikinta: pirmoji bažnyčia sunyko, antroji, pradėjus statyti pilį, apie 1586 m. nugriauta. Biržų savininkė Liudvika Karolina Radvilaitė 1692 m. įrengė katalikų bažnyčią. Ji buvo medinė, nedidelė, be zakristijos. Kunigaikštienė Ona Sanguškaitė-Radvilienė 1739-1742 m. pastatė naują bažnyčią. Ji buvo su 5 bokštais; viduje - 5 altoriai. Tarp katalikų ir reformatų XVIII a. vyko religinės kovos, būta ir susirėmimų. Pagal architekto Lauryno Cezario Anichini projektą grafas Jonas Tiškevičius 1857-1861 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ji 1879 m. konsekruota. Bažnyčią sutvarkyti ir išpuošti daug padėjo klebonas Juozas Rimkevičius. 1901 m. įrengti vargonai (meistras Rodavičius). 1909 m. įsteigta „Saulės“ draugijos mokykla. Į Rusiją 1915 m. išvežti 4 varpai (po karo grąžinti mažesni). Bažnyčia istoristinė (turi baroko ir klasicizmo bruožų), halinė, stačiakampio plano (45×25 m), dvibokštė. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Skliautai kryžminiai. Įrengti 3 altoriai.

7. Širvintų Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia stovi Širvintos upės kairiajame krante. Turi klasicizmo ir baroko bruožų, stačiakampio plano, su 2 bokštais ir aukštu frontonu tarp jų. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais, skliautuotas. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su stulpiniais vartais. Dvarininkė Kotryna Agnieška Astikaitė ir Bagdonas Jurevičius 1475 m. pastatė pirmą medinę bažnyčią. 1525 m. bažnyčiai dovanotas Širvintėlių kaimas. 1674 m. Mikalojus Žakas pastatė naują bažnyčią. XVIII a. antrojoje pusėje minima parapinė mokykla.
1847 m. parengtas dabartinės mūrinės bažnyčios projektas (architektas Tomas Tišeckis). Klebono Viktoro Lupeikos, ir parapijiečių rūpesčiu 1855–1860 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Iš tų laikų bažnyčioje yra išlikęs respublikinės reikšmės dailės paminklas – J. Zinkevičiaus paveikslas „Šv. Filomena“. V. Lupeika lenkino parapiją (lietuvių kalbą vadino pagoniška). Lietuviškai pamokslus pradėjo sakyti kun. Jurgis Zimkus. Nuo 1945 m. Širvintose klebonavęs, vėliau altarista Petras Guobys (1915–1988), (palaidotas šventoriuje) suremontavo bažnyčią. Bažnyčia įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.

8. Pušaloto (Pasvalio r.) Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia liaudies architektūros formų, lotyniško kryžiaus plano (31,5 × 11,5 m), su trisiene apside, bokšteliu. Yra 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro, yra mūrinė keturkampė varpinė; bažnyčia apjuosta kapinaitėmis. Dabartinė bažnyčia dvarininko Pranciškaus Karpio ir parapijiečių lėšomis 1853 m. padidinta. Ilgametis Pušaloto klebonas Feliksas Vereika (apie 1822–1882; palaidotas šventoriuje) apmūrijo kapines, 1879 m. paaukštino bažnyčią, pristatė dvi šonines koplyčias, 1882 m. įrengė vargonus. XIX a. viduryje veikė parapinė mokykla. 1855–1862 m. Pušalote klebonavo Antanas Juška (1819–1880). Jis ne tik atnaujino bažnyčią, 1857 m. pastatė kleboniją, bet ir rinko tautosaką. 1896–1912 m. klebonas Jonas Jaskevičius rėmė draudžiamos spaudos platinimą, organizavo slaptas lietuviškas mokyklas, 1898 m. pastatė prieglaudą su parapijos sale.

9. Rucavos (Liepojos r., Latvija) bažnyčia mūrinė, klasicistinė, vienbokštė. Pastatyta 1872-1874 m.; jai būdingas latviškas interjeras, iki šiol yra išlikę įdomūs meno daiktai iš 19 a. Tai altoriaus paveikslas „Kristus Šventojoje vakarienėje“ ir I. Zeberino paveikslai „Jėzus ant kryžiaus“ ir „Jėzus laimina vaikus“. Bažnyčioje įrengtas Liepojos meistro Jekabo Jaugiešio didžiausias ir gražiausias darbas – 1936 m. pastatyti vargonai, valstybinės reikšmės paminklas. Tai pirmieji vargonai Latvijoje, kurie, panaudojant J. Madernieko ornamentų pavyzdžius, įrengti latvišku stiliumi. Rucavos bažnyčia gali didžiuotis senomis liustromis, altoriaus žvakidėmis, krikštynų dubeniu ir kt. mediniais Dievo namų dirbiniais. Nuo 1999 m. bažnyčia įtraukta į Europos kultūrinio – istorinio paveldo sąrašą.

Tekstinė informacija parengta remiantis http://lt.wikipedia.org/wiki/... šaltiniais ir asmeniniais pastebėjimais.

informatyvu

4./ Operatyviai, matau, jau kelintą sykį virškini vaizdus ir tekstus :)

4/ aha

greitai galėsi išleisti ir fotoalbumą:)+

ohoo koks aprasymas :)

ohoo koks aprasymas :)

pažiūrėjau :)

5/ stenguosi :)

ie? o kur joniskelio :) ?+++

nu va vel puiki serija +

Informacija... +5+

gera serija ir išsami informacija

12/ kitoje serijoje :)

informatyvus leidinys

5

Kiek iš viso bažnyčių Lietuvoje esi nufotografavęs, Mindaugai?

very average :/

kokie groziai!!!!!

rmtai dėlioji savo seriją... +

gerą darbą darai (jau sakiau), su dviračiu patiko :)

Tavo svietejislam darbui +10

Pavarai :). Įdomu, ar daug dar liko neišfotkintų?

7/ iki albumo dar laaaaaabai toli, gal net nerealu. Nors, jei nenusivertinus, tai...
19/ Apie 200 iš maždaug 700. Praktiškai visas jas reikėtų dar kartą pafotkint: mestriškiau, įdomiau, kitu metų ar paros laiku ir t.t. Bet viskam reikia didelio noro, laiko ir šiek tiek pinigų.
20/ Sutinku. Yra kaip yra.
22/ Viso labo tik mėgėjiškai.
23-24/ Kogero esat teisūs. Pagrindinė šių serijų misija - atkreipti žmonių dėmesį į bažnytkaimus; duoti akstiną, kad patys ten nuvažiuotu, pafotografuotų, su vietiniais pabendrautų... Geresnių kadrų pagaudytų ir kūdron įdėtų!

oho, kiek informacijos, kokie visgi skirtingi žmonių pasaulio matymai..

25./ Suvalkija - balta dėmė. Žemaitijoje yra labai gražių unikumų, tačiau iš Vilniaus tolokai ta Žemaitija... Daugiausiai fotografuota Aukštaitijoje ir aplink Vilnių, nors Vidurio Lietuva taipogi kolkas savotiškai "nuskriausta". Bet gi ne viskas iškarto!

viskas ok, tik įdomu kokia sistema yra rikiuojant seriją...nesugaudau :))

Manau neužilgo Lietuvos vyskupų kurija turėtų tau išskirt oficialią vaizdo metraštininko vietą ;))
Fain kaip visada

5