Ramybė vakaro alsuoja man į veidąir vienišumas slepiasinueinančios dienos ritme, ne kartą jau teista, ne vieną kartą šlovinta, ramiai stebiu nueinančiątolyn savepro aukštumas, klaidas,pro neviltį,ir nesvarbu kiek kartųkals prie kryžiaus dar mane...dangus seniai jau viskąman atleidotaip laikina ir taip trapuramybė vakaro alsuoja man į veidąnurimo vėjas,viskas iki liūdesio gražu...
|