Kartais mane ištinka dideli kūrybiniai šūkavimai. Tada nesugebu nei kurti, nei klausytis sakysime tokio paprasto dalyko kaip žvilgsnių mirkčiojimo. Taip būtent, žvilgsnių mirkčiojimo. Taip atsitinka ne dažnai, bet kai kurie įgudę mano asmenybės stebėtojai, visu pirma žinoma - aš, tokius dalykus nesunkiai įžvelgiame paprastame ''įdėti naują nuotrauką'' mygtuko baimėje. ir aš grėbiuosi šiaudo manipuliacijų jūroje( o kas tokiu atveju sugeba nesigriebti - sveikinu, jūs turbūt esate nepamainomos ilgaamžės baterijos, kurių nereikia pakrauti). Padarau tai, kas viena ar kita forma jau plūdūriavo mano galvoje nelyginant tas pats minėtasis šiaudas - fotografiją tylai. Kitaip tariant užčiaupiu burną krizei (ne tai, kuri taip aktuali šių laikų visuomenei). Taigi belieka pasidžiaugti atsikračius šiurpinančio tvinksėjimo ir baimės, kuriai pelyte teko išdaužyti dantis, nes mano valtelė vėl plaukia.
p.s. užknisau su savom tom valtelėm (:
|
