Tą vakarą į mūs namus žiūrėjo dievas.
Su delnu švelniai praskleidė dangaus sparnus,
Ir tyliai sau aukštybėse godojo,
Kad basas vaikšto jis po tuos namus.
........................................................................
Tą vakarą pas mus gyveno meilė,
Dvi sielos tarsi paukščiai glaudės dailiai.
Žydėjo gėlės, augo mūs vaikai
Medum kvepėjo sodo mūs takai.
Tikiu -kitaip jau niekada nebus,
Nes dievas vaikščioja po mūs namus.
|