Kai viskas verčiasi aukštyn kojomis, bandai sugrįžti į "normalų" pasaulį pakeldamas kojas aukštyn. Visgi protingiau būtų pakelti galvą. Tada akys, pripratusios žiūrėti į pakelės akmenis ir griovius, pirmą kartą išvystų dangų.
Apvirtęs pasaulis taptų naujai "normalus" ir nebereiktų kelti kojų.