Šiandien oficialiai atidariau pavasario sezoną savo galvoje.

Įsispraudžiau į pavasarinį sijoną, užsimečiau ryškų švarkelį ir išėjau pasižmonėti.
Lauke buvo kiek vėsu ir vėjuota...
Bet koks normalus žmogus būtų grįžęs namo persirengti, bet tik ne aš.
   
    Jei jau pavasaris, tai pavasaris.

Eidama gatve jaučiausi ganėtinai graži. Bent jau pirmas dešimt minučių... Vėliau pradėjo varginti aplinkinių žvilgsniai. Kažkas jiems manyje kliuvo.. gal, kaip visuomet susivėlę, plaukai, gal per ryškūs ir per ploni rūbai, o gal tiesiog mano visuma :) Šiaip ar taip, per aštuonioliką gyvenimo metų išmokau nekreipti dėmesio į kitus...


    Ar pastebėjote, kad bunda gamta?

Taip miela po žiemos sniegynų ir purvynų pamatyti, užuosti, paliesti žolę...