Buvau jo mirties minėjime Vaižganto muziejuj.Pasigrožėjom su mama Nemunu,gaila tik,kad neturėjau fotiko.O dėl jo,tai smagu.Smagu,kad gyveno ir rašė.Ir kad parašė šitą eilėraštį.Vieną mano mėgstamiausių.Tą,su kuriuo norėčiau,kad man pasipirštų(jei nebūsiu vienuolė ar ką.)
Kai brendu naktimi
Aš nevertas
Švelnių
Tavo žodžių
Nei to ežero,
Pilno žvaigždžių.
Aš -
Toks vienas.
Velnioniškai
Vienas,
Pasiilgęs
Aušrinėje
Sodžiaus
Giedorių
Gaidžių.
Aš nevertas,
Aš daug ko
Nevertas.
Amžinai,
Amžinai
Neramus.
Ir ne vieną
Tave
Aš prisimenu
Kartais,
Kai brendu
Naktimi
Į tuščius
Ir nelaukiančius
Šaltus
Namus.
Tu tyra
Ir šviesi
Kaip Oginskio
Graudus
Polonezas.
Tu pabūk,
Dar pabūk,
Ilgesy
Klajūne
Ugnele
Neišblėsus.
Pauliau,tikiu kad dabar šypsai kokiam padebesy.Ir džiaugiuosi,kad tau danguj nėra nei alkoholio,nei cigarečių,kad apskritai nėra.
