Pas mus miestelyje daug duobių. Turbūt šalyje nėra miesto kurio jos nekankintų. Vakarais važiuoji pagrindinėmis gatvėmis, žiūri, kad neįšoktum į įsmukusius šulinio dangčius į lietaus išplautas ar šalčio išlaužtas duobes. 50 procentų dėmesio, kuris turėtų būti skirtas ženklams, pėstiesiems, kitiems automobiliams ar šviesoforams, skiriamas duobėms. Visai nejuokinga. Ypač jei vos neužkabini kokios nors bobelės iš turgaus. Ar koks dėdulė apvažiuodamas duobę sumasto iššokti į priešingą juostą.
-Sveikas. Kas naujo?
- Vakar pirkau naują padangą.
- O aš merginą. Irgi vakar.
- Naują? :)
- Nemanau. Atrodė šiek tiek dėvėta :). O tau vėl prapjovė?
- Ne. Šįkart duobės...
Pas mus gyvenime daug duobių. Turbūt šalyje nėra žmogaus kurio jos nekankintų...
Reikia išmokti jas apvažiuoti.
