Ar matei kaip šiandien dieną sveikino pilki pūkų skliautai?..
Angelai gležnais sparnais išdraskė rojų. Mažais kąsneliais barstė Tau. Ir Man. Galbūt ir Jiems. Arba tiesiog mėtė išmaldos trupinius...Nakčiai.
Ir dieviški kąsneliai Rojaus. Šaltais pirštukais skruostą lietė. Ne Tau. Bet vis tik… Naktį į šilkus surišo.
Ir… dviem mirksniais paskendau. Rojaus kąsnį vyzdžiu pagavau. Skilau. Nors apsunkusios blakstienos obuolį Akių seniai ūkais užklojo.
Visgi…angelai maitino. Lūpas. Sielą. Gležnais sparnais paglostė. Užmiršau. Ir Rojus šiandienos nebepaliko. Tik Naktį. Švelniom lūpom išbučiuoja. Tavo. Mano. Lango stiklą…vyzdį su įtrukiu.
Ir tegu…duženom per vėją bėginėja Raudoni bateliai karameliniu skliaustų. Vis tiek per vakarykštį Rytą. Trupiniams surinkt.
