|
| |
| | Pasivažinėjimas su dviračiu: Bolzano - Laives - Bolzano Autorius: | 2009 01 20 16:22 | Žiūrėta: 6505 2008-12-14
Buvo mieguistas rytas. Visiškas nenoras ką nors daryti. Popietę išėjau į balkoną kažko tais pasiimt. Tai tik nosiuką užkuteno gaivaus oro gūsis. Saulutės švystelėjimas pro debesis sužavėjo savąja šviesa.  Neee, pagalvojau, rauti reikia kuo toliau iš namų paėmus draugės dviratį, kurį turėjau jau senokai prigriebusi, tik vis nebuvo kaip - tai sniegas, tai pati it ligų maišas.
Taigi, nusprendžiau pasivažinėti tenai, kur senokai svajojau.  Knietėjo pamatyti kurioje vietoje ir kaip susijungia upės. Kiek laiko man reik tokiam pasivažinėjimui. Apskritai, tai pasnastinėti kas ten įdomaus yra.
Gal truputis po dviejų išnešiau kudašių iš namų. Variau link Laives, kuris yra tik 8 km nuo Bolzano. Dviračių takas tai tikrai toks geras - sniego nėra, važiuoti galima. 
Dviračių takas.
Kelis kartus stabtelėjau. Žiūrėjau ir galvojau, netikėdama savimi, kad prieš gerus pora mėnesių aš tais kalnais pėstute nukulniavau iki Laives miestuko. Ten tai buvo kelionė ohoho. 
Kalnai kalnai.
Jei jau kur nors išsiruošiu tolėliau, tai pasiimu štatyvą. Kartais būna labai linksma "pasistaipyti" priešais objektyvą. Tad ir šis kartas buvo ne išimtis. Stabtelėjau atsipūsti, akis paganyti į kalnus. Atrodė taip, jog žiūrėtum ir žiūrėtum į juos.  Truputį sniegas keblumų kėlė štatyvo kojas įtaisant jame, kad fotografuojant horizontas nečiuožtų ten kur man nereik. Užtenka, kad pačios "stogas" važiuoja nežinia kuria kryptim.
Pavasarį šiose vietose turėtų būti labai gražu, o taip pat yra galimybė prieiti prie pat vandens. Ui, planų fotografinių pavasariui daugybė, kad tik laiko ir sveikatos užtektų visam tam suspėti.
Artėjant link Laives kelias darėsi pažįstamas. Paprasčiausiai toji atkarpa buvo kadais eita pėstute. Labai knieti nukeliauti iki Monticolo ežero žiemos metu. Tuo labiau, kai jau žinau puikiai kelius, takelius. Žodžiu, greitu laiku gali būti "uždurniavimas".
Keliukas. Kalnai.
15:20 jau buvau prie to tilto, kuris rudenį man buvo it kietas riešutėlis kol radau kelią iki jo. Šiuokart labai nepatiko tas, kad dviračių takas nenuvalytas.
Vaizdai nuo tilto esančio šalia Laives.
Kadangi grįžinėjau kita Adige upės puse, tai buvo reikalai prastoki. Sniego krūvos... nevalyta... Kol buvo gan plačiai pratirpusios mašinų paliktos provėžos, tai dar važiavau, bet paskui teko varytis dviratuką. Visa laimė, kad tas truko neilgai - kokias 15 min. Žinojau, kad pervažiavusi tiltą atsidursiu nuvalytame take. Tik klausimas kaip. Mat pasirodo ant tilto esantis takas dviračiams nevalytas, o aš važiuodama mašinoms skirta dalimi susidūriau su kliūtimi. Kelias vedė tiesiai į įmonę. Šalimais buvo tas man taip reikalingas dviračių takas, kurį nuo kelio skyrė metalinis atitvaras. Na ką, teko persikelti dviratį per tą atitvarą. Tik va, sugebėjau tada pasitempti dešinę ranką iš peties, kurią sopėjo beveik mėnesį.
Medis. Adige su tiltu per ją. Į Adige įtekanti Isarco.
Namuose buvau 16:30. Kažkaip sunkiai norėjosi patikėti, kad taip greit ir su dienos šviesa susisukau. Iš tiesų buvau labai patenkinta tokiu 2,5 valandos pasivažinėjimu, kuriam mintis kilo tiesiog staiga. Man pastoviai taip būna su išsigrūdimu kur nors - visad ant smūgio.
Tykšt! | 2009-01-20 Altijus: Gražus tas kraštas - Kirgizija! |
| |
|
