• FOTOGRAFIJOS

    Naujausios

    • GALERIJOS NAUJAUSIOS
    • PELKĖS NAUJAUSIOS
    • DIENORAŠČIAI

    Geriausios

    DIENOS GERIAUSIOS
    SAVAITĖS GERIAUSIOS
    VISŲ METŲ GERIAUSIOS

  • BENDRUOMENĖ

    Autoriai

    • VISI AUTORIAI
    • MYLIMIAUSI AUTORIAI
    • AKTYVIAUSI VERTINTOJAI

    Komentarai

    • REKOMENDUOTI KOMENTARAI
    • ILGI KOMENTARAI
    • VISI KOMENTARAI

    Forumai

    • FOTOGRAFIJOS FORUMAS
    • PAPLEPĖKIM
    • FOTO TURGELIS
  • INFORMACIJA
    • APIE FOTOKŪDRĄ
    • NAUJIENŲ ARCHYVAS
    • TAISYKLĖS
    • D.U.K.
  • PRISIJUNGTI

    PRISIJUNGTI



    Prisiminti
    Pamiršau slaptažodį
 
 

Autorius: Veronika Čerevakovaitė | 2008 07 29 12:13   |   Žiūrėta: 10321

pabusti gulint ant žemės. be jokio apkloto.tik ant žemės. gerai,kad bent namie. turbūt miegojau kaip užmušta,kad nieko nejutau /kodėl kaip?/. 

jau greit /šiandien ir rytoj/ ir po šių dienų vėl galėsiu pabusti nuo tūkstančio bučinių į kaklą. 

ir žinai, visai nesigailiu,kad dabar aš studijuosiu muziką. vaikystės svajonės dabar pildosi.ir aš tikrai jomis tikiu. tik dabar atsargiau renkuosi apie ką tikrai svajoti.

šį rytą, kai parduotuvėje susidūriau akis į akį su savo specialybės mokytoja,supratau,jog egzistuoja pasakymas: "taip nebūti negali". jos šiomis dienomis man labai reikėjo, trūko jos šypsenos ir patarimų kaip priverst pirštus po vasaros miego greičiau bėgioti stygom. ir štai.  

ir jei kas paklaustų dabar ar esu laiminga,aš nuoširdžiai atsakyčiau,jog ant žemės pabundame ne kiekvieną rytą.štai tau ir staigmena. taip, esu laiminga.




/Ant tavo kelių kažkas padės rimstančias savo rankas./





 

Naujausi dienoraščiai