Matei?
Apkabinau žiedlapių sniegą. Balta. Pakvipo mano namai skaistumu pakvipo.
Šarlachinės mergaitės dar perryškios. Nereikia jo mylėt raudonumu... Nereikia.
Ji jau žydi. Gražiausia sodo dama. Vyšnaitė. Vyšnaitė balta.
Pakutenau jai ausį. Ir klausiausi jos ilgesingo juoko. Jis toks tobulas, be jokios tuštybės.
Ir tik tada kai skinsiu tavo uogytes, kurias taip ilgai brandinsi.
Tik tada pasidažysiu raudonai lūpas.