|
| |
| | Maži – dideli atsisveikinimai Autorius: | 2008 05 16 10:44 | Žiūrėta: 7266
Pabūsiu pabūsi pabūsim akmenėliu pavirsim. Skaičiuosiu skaičiuosi skaičiuosim utėliukus ant balto pūko – kaip nužydėjusių pienių sėklas. Rodyklės po stalu susminga strėlėm. Strėlėm ir aguonų taškais pritaškysiu kambario sienas grindis ir lubas be vardo ir mėlynus skruostus. Paskui pavogsiu daug plytų ir statysiu kaminus, kad dūmai išeitų. Užsiaugintų pilkus rūko nagus ir uodegą – nagais į žarnas, uodega per lūpas. Sese, pagamink karolius iš pilkos rūko vilnos, suvelk susivelk ant kaklo. Dvi su puse morkos ilgio liūdesys ir pjuvenom kimštos širdys.| 2008-05-16 Svetlana Batura: :( | | 2008-05-16 : ech.. vis dar neatsistebiu | | 2008-05-16 egzo : oi :( | | 2008-05-16 z e g n a: gyvūnėliai visai kaip žmonės. Ir mylim juos taip pat, jei ne stipriau. Sunku atsisveikint | | 2008-05-22 mažasis buda: kas nutiko sitam pukui? | | 2008-05-22 kva: nežinau tiksliai, uteliukai smarkiai užpuolė ir nebespėjo pagyti. |
| |
|
