O, purvinas mėnuli!
Ir vėl, ant kruvinų plytelių,
Parpuoliau prieš tave ant kelių...
Paėmęs dangų į akis,
Išraunu surambėjusias šaknis...
Ir spjaunu tau į veidą!
Neliko nieko švento,
Ko negaliu išvengti...
Aš tau nepavaldus.