Kai garbinamas kuriantis zmogus, jam smagu. Tam as irgi pritardavau, bet vartydamas viena knyga, radau si ta apie kureja:
"Susijuosk dabar kaip vyras; As klausiu tave, o tu atsakyk man.
Kur buvai, kai As dejau zemes pamatus? Atsakyk, jei supranti.
Ar zinai, kas nustate jos dydi, kas ja ismatavo?
Ant ko pritvirtintas jos pamatas arba kas padejo jos kertini akmeni, kai kartu giedojo ryto zvaigzdes ir sauke is dziaugsmo visi Dievo sunus? Kas uzdare jos duris, kai ji verzesi, tarsi iseidama is isciu?
As aprengiau ja debesimis lyg drabuziu ir apsiaustu lyg vystyklais, kai jai paskyriau ribas, idejau skalasti bei duris ir pasakiau: "Iki cia ateisi, ne toliau; cia sustos tavo puikiosios bangos".
Ar kada nors gyvenime isakei rytui ir nurodei ausrai jos vieta [...]
Ar ismatavai zemes platybes? Atsakyk, jei visa tai zinai.
Kur yra kelias i sviesa, kur gyvena tamsa? Ar gali pasiekti ju ribas ir surasti taka i ju namus? [...] Kur yra kelias, kuriuo ateina sviesa ir is kur pakyla zemeje rytys? [..]
Ar lietus turi teva? Kas pagimde serksna po dangumi? Kodel vanduo sukieteja i akmeni ir gelmiu pavirsius uzsala? [...]
Kas idejo isminti i sirdi ir dave supratima protui? [...]
Ar tavo ismintimi pakyla sakalas, isskleidzia savo sparnus ir skrenda pietu link? Ar tavo isakymu sklando erelis ir krauna savo lizda aukstumose? [..] Susijuosk dabar kaip vyras, As klausiu taves, o tu atsakyk man".
