2001 m. vasara. Beprotiska. Laisve...tai kai as galiu buti savimi...

Taip, tai butent ta izymioji  vasara, kada viskas ir ivyko...tarp musu.
Pirmoji mano meile. O gal ...tavo?  Kuniska, emocine, bei dvasine.
Vyrams paprasciau, nes moka seksa atriboti nuo savuju jausmu...
Man buvo tada labai smagu, gera ir labai jauku buti vien su tavimi.
Tikriausiai abu to norejome. Ir tai ir ivyko. Romantiska bei erotiska. 
Buvo taip naturalu- tarsi as  pazinociau tave visa amzinybe iki tol.
Nors tam, kad tai ivykti turejo isimaisyti ir trecias asmuo. Draugas.
Kuris nebuvo abejingas man. Kuri as savaip mylejau platoniskai...
Man taip paprasciau-myleti protingai, per atstuma, gerbti, zavetis.
Ir kokie jauni visi ta vasara buvome, be tos gyvenimiskos patirties.



Desninga. Vel.

2013 m. vasara.

Isvakares mano kriksto vardo, senelio vardo bei tevo vardadienio.
As dar esu su tavimi. Nebeliko treciuju asmenu. Likome tik tu ir as.
Pries sveika prota. Kazkoks nesuvokiams jausmas, tarsi sustojau.
Nes logikos tame nera. Niekada ir nebuvo. Tik jausmai, emocijos.
As nebeieskau logikos sitame rysyje, kurio nepavyksta nutraukti...
As vel rasau. Rasydavau kai nebudavo taves, dabar rasau kai esi.

Fotoserija pabaigiau. Aplankiau sia mistiska vieta ivariais laikotarpiais.

Paskutini syki norejau parodyti sita saltini tau. Taciau kazkas  tiesiog
uzsnerkste, nieko nebeliko is grozio - tik kazkokia deme virs vandens.
Tikriausiai chemija arba benzinas. Zmones tokie  -jie sunaikina viska.
Nesvarbu ar tai tik gamtos grozis, ar zmoniu jausmai, ar pasitikejimas.

O kartais bando isgelbeti tai kas is liko arba net atkurti kas buvo iki tol. 
Bet tai kas jau buvo- niekada nebebus ateityje ir gal kartais atrodys vis
kitaip - tarsi veidrodiniai atspindziai, pagauti netiketai, neiprastu kampu
kai suzeri aplinkui visai kitos spalvos, nauji potepiai,  bei kitoks poziuris.

Idomu ar sitas saltinis prazuvo amziams ar dar turesiu galimybe testi...

Noreciau gebeti tave myleti taip kaip 2001 m. vasara, bet myliu jau kitaip.
Su manaja gyvenimiska patirtimi atejo kitoks pojutis, nes suprantu, kad
mums padovanotas gyvenimas tiesiog per trumpas: tai ar buti nelaiminga 
kartu su tuo zmogumi, kuris gal pats yra nelaimingas  budamas su manimi? 

Tai ar verta?