Retkarčiais, kai žvelgdavau jam į akis, atrodydavo, kad žvelgiu į žmogaus sielą; tai, ką ten mačiau, mane baugino. Sakau tau - to gyvulio akyse mačiau kažką didinga, kažkokį ženklą, ir buvau per menkas jį suprasti... mane apimdavo artumo jausmas. O, ne, ne sentimentalaus artumo. Jaučiausi sutikęs sau lygų. (Dž.Londonas)
