Rašau eiles,
Juokingas ir kvailas.
Užrašau mintis,
Jų niekas neperskaitys.
Dedukuoju aš jas tau,
Nors ir žinau, kad neklausysi
Kaip jas skaitau.
Tu medis, o aš vėjas
Savo žodžiais tau tik lapus suvėlęs.
Kas iš to, kad juos aš išdažysiu?
Kas iš to, kad žmogumi tave laikysiu?
Ruduo
Štai ir vėl tu lapus, lyg suteptus
Nuo savęs meti drabužius.
Ir rinksiu juos kiekvieni metai,
Ir dėsiu juos ant balto lapo.
Ir taip atsiras knyga
Iliustruojanti mano idealu vyrą.
Ir nesakyk, kad tokių nėra.
Taip tik apgaudinėji pats save.