Skaidri kaip krištolas azalijų sula,
Beržų paunksnėje aš atsigersiu jos.
Pro langą pravirą aidės sena daina,
Žiedai azalijos motyvą atkartos.
O keistas rytmetį, tavęs taip laukiau aš,
Basom per žolę, plaukuose šiaudai.
O tavo rankos vėl mane per pievą neš,
Pečius apgaubs žolynų klampūs neriniai..
Per rūką rytmečio lakštingalos atskris,
Ir kerinti daina rūkų aide virpės.
O pievų laumės smilkalus smilkys,
Kvapni azalijų sula širdim tekės...
Žodžių autorius
Dija Pinavija
