Mes gyvenom krištolo rūmuose.
Viskas taip šalta, trapu ir netikra.
Drėgniausiam rūke dusom kaip dūmuose,
Kol tavo jausmas sutrupino stiklą.
Iš ledo tu virtai vandeniu.
Ištirpdei mano šaltį krūtinėj.
Pasakei, kad tapau tavo angelu
Krištolo sapną atsiuntus ledinį
Dabar saulės karštumo siunčiu tau sapnus
Į pilį auksiniais bokšteliais
Ir miegu šalia, paslėpus sparnus
Laimės ašaras liedama upeliais.
