Kalėdos atėjo ir praėjo. Visa šeima gavo dovanų. Daugiausia, aišku, vaikis. Tačiau nelikau nuskriaustas ir aš. Kalėdų
senis tėvas iš antikvariato pro kaminą man kojinėn įmetė fotoaparatą Kiev 88 su trim objektyvais. Argi ne puiku? Nuostabu. Toks žaislas, blizga visas, sunkus ir atrodo įspūdingai!
Apsidžiaugiau kaip vaikas ir kaip mat pripleškinau juo krūvą juostų, kurias dabar reiks ryškint kažkaip. Aišku, prisiskaičius visko apie šį fotoaparatą, galvoje kirbėjo gerokai abejonių apie tai, ką gausiu jas išryškinęs. O kadangi vaikis per šventes namie, chemijos traukt prie jo nesinori ir, be to, manuoju
užrakto greičio matavimo super aparatu bandymą galima atlikti žymiai greičiau, nei išryškint juostelę (aišku, su visu pasiruošimu vonioje ir pan. ir t.t.), tai įjungiau juodąją dėžutę ir atlikau bandymą. Pagalvojau, iš pradžių centre, o šonus dideliais greičiais pabandysiu vėliau. Bet po to nebebandžiau, nebevertėjo. Įtarimai iš dalies pasitivirtino. Štai rezultatai:
Iki 1/125 dar pusė velnio, išlaikymo tikslumas truputį svyruoja. Tačiau trumpesni išlaikymai, 1/250, 1/500 ir 1/1000 - nei į tvorą, nei į mietą. Švelniai pasakius - į šoną. Aparatui reikia rimtos revizijos. Dar neužilgo aptikau, kad dėl kelių nudilusių dantračio dantų jis nepakankamai persuka juostą ir kadrai gali persidengti. Šitai gali būti ištaisoma pasukant rankenėlę ant nugarėlės ir nustatant numerį langelyje, bet prisipažinsiu, kad kiekvieną kartą atlikti šį veiksmą įsikyri ir truputį nervuoja. Ajajai.
Tačiau čia mes nepasiduosime kritikams, rekomenduojantiems japonišką techniką ir keikiantiems tarybinę, ir ant lentynėlės šio aparato nepaliksime. Vis tik juo labai paprasta ir malonu naudotis, tetrūksta tik tikslumo. Manau, susitvarkyčiau jį ir pats, bet žinau, kad artimiausiais mėnesiais tikrai nebus tam laiko. Tad aparatui teks keliauti į Ukrainą. Kai sugrįš, žiūrėsime ir bandysime iš naujo.
Tai tiek kalėdinių stebuklų ir dovanų. Dabar laukia puikūs ir turiningi metai. Ne kitaip. v.
