2001 m. lapkričio 26 dieną mano visas gyvenimas apsivertė aukštyn kojom. nuo t laiko jau praėjo 10 metų. Elvina, Jau 10 kartų medžių lapai krito iš delnų. Bet tavęs, niekad nešaukiau tikru vardu. Vardu kuriuo tik aš viena šaukti teisę turiu. Ar bent nutuoki kokiu,Sese? Bent jau man tai jis begalo keistas, todėl nepyk, toliau tave vadinsiu kaip pati sumąstysiu. Siunčiu tau piešinį, mažoji Bezdžionėle. Paneik, kad tokia nesi. Iš kur tuomat ta manija žirgų? Nagi, pasakyk kodėl jie tau patinka? Jei nežinai, tuomet leisk man, aš tau pasakysiu. Kai sėdėjai jam ant nugaros, ar matei kokie visi aplink mažyčiai? Ar kada žiūrėjai jam į akis? Ar jautei kaip su jo žvilgsniu nuplauni baimes, dvejones, skausmus? Kaip širdis nurimsta ir rodos, kad sėdi debesyse. O kai jis pasileidžia šuoliais nuo kalvos atrodo, kad pačiai sparnai išdyks ant nugaros. Tvirtybė,Supratingumas,Laisvė. Štai ką jis man simbolizuoja. Gali jis būti šimtais pančių suvaržytas, tačiau aš žinau, kad širdyje jis ištiesų, skrodžia bangas javų. Linkiu ir tau tokiai būti. Ir visai nesvarbu kaip tau sunku. Juk tam ir yra vaizduotė. Mirksnis akies, štai tu skrieji ant žvaigždės. Su 10-uoju gimtadieniu Myliu, Ineta
