nes kai naktis ateina
sielos pabunda
pasiklydusios, pasimetusios
išsiilgusios, alkanos.
ir aš nebūsiu tas, kas buvau vakar
ir nesu tas, kas būsiu rytoj
ir visai nesvarbu, nes esu kas esu
išblykšusias svajones,
senai pamirštas ir velniop pasiųstas,
grąžino ir į širdį smeigė,
nes dabar galiu,
nes dabar vėl tikiu,
nes aš vėl esu.
kuo būsi tu?
lėksi per dangų, sparnais pakirptais,
rudeniu kuždėsi,
švelniausius žodžius,
aimanuosi ir dejuosi,
geisi ir tikėsi.
ir viskas be paliovos.
Tu rėki, keiki, pyksti ir vėl grįžti,
nes mes alkani, nes mes nuplauti.
