Tas lūpų prisilietimas kas rytą, kuris nutraukia miego giją.
Tas balsas iš lūpų, kuris ausis kutena.
Tas veidas atsimerkus.
Tas rytinės kavos kvapas, persimaišęs su Jo šampūno aromatu.
Ta trumpo išsiskyrimo akimirka, prieš darbų audrą.
Tas laukimas grįžtant ir nekantravimas.
Tas niekada neatsibostantis pasakojimas, kodėl šefas yra kvailas ir pilvotai juokingas.
Tas nesuvokiamai grynas supratimas, kad kartais esi piktas, liūdnas, pasiilgęs apkabinimo, be žodžių, išsiilgęs, paklaikusiai jausmingas, nesuprantamai grubus, pavydus, nesupratingas,sumindytas.
Tos glamonės. Tie lūpų skonio pėdsakai ant viso kūno. Ta švelnumo išraiška, vadinama kūnu. Ta aistra, sutraukianti raumenis. Tas noras išgyventi vienas kitą. Ta absoliučiai tyra palaima. Tu.
Visas šis dienos intymumas turėtų priklausyti Jam
