Šarvai ir purvini langai
Saugo nuo smūgio gilaus.
O plaštakei skauda ilgai...
Kas gali norėti ragauto medaus?
Stiklo kalno papėdėj
Mažai tiesos ir drąsos.
O Mirtie, kam man dvasią išėdei,
Jei nežadėjai valgyt visos?
Palikai tik tuštumą,
Ilgesį ir skausmą,
Tunelio gilumą
Ir aštrų trimito gausmą...