Mano gyvenimas susideda iš cukraus kristalėlių, cinamono dulkių, papilkėjusių teptukų ir saldžių žvilgsnių. Jo žavesys, mane nuolat baugina.
Mėliu trykštantys rytai, apelsinine šiluma dvelkiantys vakarai, pieno blyškumo oda ir karšto raudonio lūpos, balto aksomo tvarkingai krentančios klostės, ir žalios aromatinės arbatos aromatas, kodėl tu tokia žavinga?
Viskas taip padrika, ir kartu velniškai nelogiška, kartais jaučiuosi nuogomis pėdomis grimzdanti į glitų purvą, lyg tobulai išmaišytą tešlą, arba šokoladinį kremą. Grimztu tolygiai, ritmingai, lyg liftu, leisdamasi į minimalų aukštą, pro stiklą matydama šleikščias kirmeles, žvyro kristalėlius, kurmiarausius ir mažų mergaičių užkastas svajones. Argi negraudu?
