Daug daug. Pacio ir pigiausio vyno. Taip mane ismokiai pats. O as ismokau. Daug daug serveteliu ..O man nedaug tereikia. Pakanka pavasario kairei kisenei – kastono desinej. Isiilgto artumo atsikasti godziai. Kukliai akis nuleidus praeiti pro socius ir alkanus.. trenktis I siena, I grindis, parketa, lineliauma, kilima ir jausti skausma, bet nepajegti sudusti..nes visada taip, visada ne iki galo. Ir sypsena tik puse lupu I tave, I virsu..ten jie belde I mane, bet as tylejau. Bijojau but tusciu skambanciu indu ir tapau ruku..neprienamu – nelieciamu – galu gale net ne tik neiziurimu, bet ir neziurimu.. svarstyklemis per puse rudeni dalinom. Giles. Kastonai. Balos. Miglos. Tylos. Rytais ir vakarais. Tie neaiskumai. Linijos pratrintos. Todel ir pasimete..o silpna. Net keliai linksta.
