Nemanau,jog Paryžiaus dvasia yra Luvre,Eliziejaus laukuose ar Versalyje. Mes jos ieškojome siauruose Montmartro gatvelėse,blusų turguose,metro stotyse,parkuose,kavinukėse ir baruose su gyvai atliekamomis Edith Piaf dainomis.
O čia vėlyvas šeštadienio rytas didžiausiame bei
labiausiai pasaulyje žinomame sendaikčių
turguje St-Ouen de Clignancourt.
Atvirai sakant jis pranoko mano lūkesčius. Tai lyg miestelis užimantis 7 hektarų plotą su savitu veidu,charizmatiškais pardavėjais,informacijos centru bei kavinukėmis.
Šis blusų turgus veikia nuo 1920 metų. Viena krautuvėlė labai
priminė seno lėlininko dirbtuves iš siaubo filmų. :)
Tą rytą anglai filmavo laidą apie šį blusų turgų. O vėliau per TV matėme ten nufilmuotų prancūzų muzikos klipų. Turbūt ir mados fotografai mėgsta šią vietą.
Kokios kainos? Pvz: kėdžių mačiau už 150 eurų,komodų už 290. Pas mus tiek kainuoja nauji tokio stiliaus baldai,bet patvarumu aišku nepasižymintys.
Ir dar didelis pliusas-turistų pilnais autobusais ten neatveža! :D
Jei kada prireiks truputis info...
Turgus dirba šeštadieniais,sekmadieniais ir pirmadieniais.
Randasi šiaurinėje Paryžiaus dalyje. Metro stotelė-Porte de Clignancourt.
Nuo jos iki turgaus teks pereiti per nelabai kokį rajoną.
Bet juk kontrastuose ir yra kelionių žavesys. :)
Fotografuota-2010 rugsėjis
