Nebūsiu originalus, kiekvienais metais, dygstant grybams, Kūdroje pasirodo daug puikių reportažų. Nesiruošiu konkuruoti meniškumu, bet vis vien maga pasidalint mielais vaizdeliais, juolab, kad grybai turi nepaaiškinamą trauką, į juos vis noris ir noris žiūrėt. Tai, be abejo, liečia tik tuos, kurie serga grybomanija.
Šiemet baravykai pratrūko taip staiga ir taip visur, kad miške pasidarė būt neberomantiška, visur pilna žmonių, bet, kaip sakoma, kai grybai dygsta, tai ir visiems užtenka.
Išties, rodos, tik praėjo keletas grybautojų, o tu iš lėto pėdini jų pramintais takais ir randi ir randi ir randi.. Ir kiekvienas rastas baravykas priverčia sieloj kažką virptelt, panašiai kaip pagauta stambesnė žuvis. Tuomet negali susilaikyt nepabučiavęs jo į rudą grublėtą, kvepiančią kepurę, tuo pačiu palinkėdamas sau visokeriopos sėkmės tolesniame gyvenime.
