Prašau, pabūk dar šalia.#1

**** nusprendžiau sukurti kūrinuką, r kas nepatiko, rašykite komentaruose, mėginsiu prisitaikyti prie jūsų nuomonės, bei parašykit, ar norit tęsinio***

Aš Ema, man 16 metų. Su juo susipažinau prieš metus, praeitų metų vasaros pradžioje. Neiilgai trukus nuo pažinties, jis pasiūlė man draugauti. Štai dabar jau metai ir keli mėnesiai, kaip su Danieliumi mes kartu. Per šiuos metus nei karto nebuvo jokių pykčių, ar šiaip menkučių ginčų. Nei vienas mūsų susitikimas nepraeidavo nuo ištartų "myliu" Bet štai, po vakarykčio vakarėlio mūsų santykiai pasikeitė. Jis atšalo, šiandiena negavau nei vieno sms'o nuo jo, o šiaip per dieną gaudavau tiek žinučių nuo jo, jog turėdavau vis trinti žinutes, jog nauji pranešimai tilptų. Bet stengiausi nuvyti blogas mintis, norėjosi gyventi su mintimi, jog jis neparašo " nes kankina pagirios, ar jis kur išvykęs ir telefonas išsikrovė". Taip visą dieną ir prabuvau su tokiomis mintimis visą dieną.
Bet tyliai atsigulusi į lovą, pasiėmiau jo dovanota meškiną ir pajutau jo kvapą, ak, tie nuostabūs jo kvepalai... Supratau, jog turiu visgi išsiaiškinti kas jam nutiko, kodėl jis pamiršo savąją merginą. Teko gan ilgai palukėti, kol išgirdau Danieliaus balsą.
- Mielasis, kas Tau nutiko, jog po vakarykčio tūso atitolai nuo manęs?
- Atsiprašau, negalėjau tau parašyti, nes buvau šiandiena ligonineje...
- Kas nutiko, mielasis?,- Su išgąsčiu balse jo paklausiau)
- Mieloji, prašau, prisėsk, nes ši žinia gali tave įbauginti. Tik prašau, neišsigąsk, viskas bus gerai, jei Tu būsi šalia manęs.
- Na mažyti, nekankink manęs, sakyk, kas nutiko. Prašau labai, mylimasis.

By Jausmlietuje