earl grey

Namų dulkių valdovė. Kenčiančių dekoratyvinių statulėlių karalienė. Stikliukų, vazelių, molinių gazelių ir subraižytų diskų prezidentė. Guli peleninėje ir trinasi pažastis nuorūkomis. Kiša už lūpų žalios arbatos pakelius ir mirksi trumpomis, nuo prasto tušo apsigumulavusiomis blakstienomis. Jeigu jos vyras būtų Erlas Grėjus, tai ji vadintų save Glorija.

Glorija šen, Glorija ten. Glorija parduotuvėje. Perka tamponus ir daug skardinių tuno. Paskui lipa į 33 autobusą, nušlepsi į patį galą ir išsidrebia labiausiai vibruojančioje kėdėje. Glorijos dantys tarška, o nuorūkomis trintos pažastys skleidžia autobuso galui tinkamą kvapą. Savo krepšyje Glorija turi visą karalystę. Susirinko atvirukus, stiklinius dramblius ir medalius. Tuno pakaks net penkioms dienoms, o tamponus panaudos kaip masalą karšiams gaudyti. Glorija mėgsta žuvį. Nors žuvys Glorijos ir nemėgsta.

- Asile! - rėkia Glorija į asilą panašiam bičui, - žuvys neturi jausmų!

O Glorija neturi vyro, nes jis - nuobodus prakaituojantis karalius. Su iš ausų trykštančia siera, kaip pelkė klampinančią nuo karščio apdujusias muses. Pažaliavęs Musių valdovas su penkių centimetrų ilgio nagais, gležnomis blauzdomis ir išsišakojusiais plaukų galiukais. Glorija jį mielai išmainytų į skirtingų spalvų degtukų sieros kolekciją.

- Bet juk negali išmainyti to, ko nėra, - sakydavo Glorija Pirosmanio asiliuko reprodukcijai, taikiai, nors ir šiek tiek kreivai kabančiai ant virtuvės sienos.

Glorija apsimeta užsieniete ir klausia piktų lietuvių kelio. Pikti lietuvių lėktuvai. Pikti lietuvių gatvių pavadinimai. Piktas prancūzparkis ir dar piktesni jo balandžiai. Glorija atidaro tuno skardines ir pamaitina savo karalystę.