O mano pasaka paprasta. be pradžios ir be pabaigos.
Šiandien išėjau pasivaikščiot, kaip ir kiekvieną laisvą gautą dieną - pakvėpuot grynu naftos pertvinkusiu jei galima taip pavadint oru, pravėdint galvą ir mintis. Kaip ir kiekvieną kart - vėl viena. Nieko naujo tiesą sakant aš ir nesupratau. Kažkas tikisi, jog pasakysiu "supratau šį tą naujo". Nieko aš naujo neatradau, aukso luitų net ir neieškojau. Man tiesiog be galo gera, dieviškesnio jausmo net ir būt negali! Et, vienatve, garbinu tave it protėviai mūsų Žaibą, Perkūną, Ugnę, Žemyną, kitus dievus brangino. Tu man daugiau nei aš. Supranti?
Dievaži, jau ilgą laiką man taip gera, ta euforija vis viliuosi savo pesimizmo skatinama dings. Tačiau ji vis didėja.
Nieko nėra geriau, kai pramerki akis galvodama tik apie savus reikalus, užmerki jas mąstydama apie tą patį. Rūpiniesi tik savo šikna, kad būtum pavalgius, rami, tobulėtum, liptum savais laiptais ir siektum visko ko tik geidi. Kai puikiai žinai, jog niekas tavęs grįžtant namo nelaukė, nelaukia, ir net nelauks! Manęs vieną kart paklausė: "Klausyk, tau netrūksta to jausmo, jog kažkam rūpėtum,ar tavęs lauktų pareinant?" aš su šypsena atsakiau ne.. :}
Ar kadanors kam nors kažką jaučiau?? Galima nusijuokti? Mano klegesys pilnas tikrai ne paniekos, pykčio ar pašaipos. Nuoširdžiai sakau: man džiugu dėl to. Taip jau lemta. Ne visi mes apdovanoti tuo pačiu. Dievai man davė kitus pojūčius nei daugumai. Nemoku aš jaust nei pykčio, nei neapykantos, nei agresijos, nei liūdnumo. Nesugebu nei pamilt ar susižavėt. Be galo man gera dėl to. Sugebu tik džiaugtis viskuo ką man duoda gyvenimas. Pradedant stogu virš galvos, šiltu garuojančiu maistu panosėj, kad nebasom galiu išeit laukan, kai taip žvarbu, baigiant tuo, jog turiu kojas, rankas, talentą, matau viską kiek kitaip, turiu puikią karjeros pradžią, kurios pamatus pasistačiau pati, nagais ir dantim.
Bet žmonės, pasakysiu nuoširdžiai - man svetimi. Ir dėl to man labai gera.
Otie plastmasiniai jausmai man asmeniškai kiek juokingi. Bet kiekvienam savo, gal jūs tikrai kažką ten jaučiat, ne man teist, aš ne dievas.
Aš neturiu širdies.
