Ne, aš nepadariau gramatinės klaidos šitam angliškizmu persisėmusiam pavadinime.
Aš niekada neklystu. O jei suklystu, niekada nepripažįstu, tai juk žmogiška.
Žmogų reikia gerbti, juo žavėtis, jį toleruoti - jo prigimtį, savybes, iškeliančias jį virš kitų gyvūnų. Taip mus moko principai, kurie kalami visur - spauda, mokykla, autoritetingų vasiliauskaičių nuomonės - viskas perša toleranciją ir pakantumą. Ką tik pažiūrėjau ‘The Devil’s Advocate’, gal todėl čia tokią išmintį spinduliuoju. Ten pasibaisėtinai velniškas Alas Pačino mesteli tokią nerealią frazikę: ‘I’m a fan of man! I’m a humanist.’ Kažkaip nebesistebiu, kad mūsų filosofijos dėstytojas V. Radžvilas taip niekina humanizmą. Realiai tai tik taikstymasis su puikybe padaro, kuris apsirengia rūbus ir įsivaizduoja esąs kitoks. ‘Vanity, definitely my favorite sin’. Jis juk neklysta?
Kažkas man pasidarė, nebesusirenku savo įprastinio verkšlenančio stailo. Whatever. Išsireginau iš MG, didelis smūgis mano virtualiam socialui. Neliko. Pasilikau šį puslapį, nes neišgyvenčiau nerašius, o ranka skrebent į sąsiuvinį neturiu kantrybės. Nuo šiol šią internetinę erdvę teršiu savo nuodingom mintim. Dieną po šiandienos susidėlios mano gyvenimas, išgirsiu nuosprendį - ar bent padarysiu kažką, kad jį sužinočiau. Negaliu sakyt viešai, kai ką kankina paranoja dėl viešumo. Blem, nusišneku. Eisiu miegot.
Imsiu dėliot istoriją. ‘Kaip mes statėm Babiloną’. Laukit pirmos dalies. Būsiu populiari neto žliumba. Bonne nuit.