Rytmetys.

Nubundu ir jaučiu. Romus, vos girdimas alsavimas man iš dešinės. Kai taip alsuoji, atrodo lyg širdis nustos tuoj plakti. Apsiverčiu ant šono ir žvelgiu į kūną, kuris priklauso man. Galų gale, juk tai aš Tau daviau gyvybę, tai mano dėka išvydai pasaulį nors Tavęs niekas nenorėjo.. Buvo žvėriškai gera prieštarauti visiems kurie nesutiko. Atrodė, kad būčiau perkandus gerkles visiems kurie bandytų atimti Tave iš mano glėbio. Perkasčiau ir dabar. Tik nebeparodau to. Vis dar bijau prisileisti tuos kraugėrius šalia savęs, nors man mano gyvybė nė motais. Svarbiausias Tu. Mano mažas angelas.