Kai Leopoldas ėmė ir tarė "Vaikai, gyvenkime draugiškai", tuomet visi ėmė jį cituoti.
Galime ne tik katinui duoti vardus.
Vaikai mėgsta ir moka vardus duoti ir paršiukams, ir drambliukams, ir begemotukams. Va čia ir atsiranda patčios įdomiausios interpretacijos. Paršeliai geba būti melsvais "Paršiukais", drambliukai - rožiniais "Drambleliais", begemotukai - FIJOletiniais "Begemočiukais". Tai yra gražu.
Pamenu, kada pati augau su pasakomis, tai mėgdavau lėlėms ir meškiams dėti spalvotus vardus. Pienas ir varškinės bandelės - pasakų herojės prie pasakų tapdavo. Man labai patikdavo.
Dar ir dabar geriu pieną ir valgau bandeles. Kartais išgeriu ir stiklinę saldinto pieno. Tada dar gražiau būna. Kiek spalvų begemočiukai ir paršiukai tuomet įgauna !
O jei trumpai, tai perkračiau savo senus albumus (na, kokie jie seni - rudens pradžios) ir radau iki galo žavias fotografijas. Turėjau galimybę Gustučio asmeniniam albumui padaryti kelis šimtus kadrų. Ir tik dar kartą supratau - su vaikučiu reikia draugauti ir kalbėti spalvotai. Ten tiek daug spalvų !
Mėlyniems paršiukams patinka dainos apie rožines kiaulytes :)
Gustučio albumo ištraukos :