Visą
bjauradienį,
šlamštadienį,
ašaradienį,
kančiadienį,
verktadienį,
šlamštadienį ...
Yra dienų, kai knyga ir fotografija atlieka terapinę funkcija.
Kartais atsiranda dienų, kai terapijų nebūna.
Visur daug balanso ir keistumų.
Kai žiūriu žinias, tai atrodo, kad gyvenu istorijoje. Taip, aha, viskas yra istorija. Bet tik per žinias šitokia istorija ištinka. Kartais mėgstu net liežuvį arbatėle nusiplykyti iš didelės nuostabos. Nebūtinai čia apie politines rietenas ir kriminalus reikia primesti.
Balansas ir disbalansas atsiranda tuomet, kai žmonės geria migdomuosius ir kavą.
Disbalansas mėgsta būti ir tuomet, kai skaitai Altorių šešėly ir pasąmonės įtaigos knygą, kurioje apstu Dievo. Tai, be abejo, tabu. Šičia apie Dievą. Bet mane tai labai išbalansuoja.
Du poveikiai būna ir tuomet, kai atrodo, kad tavo širdis - varlės širdis. Šimtus tūkstančių kartų plakanti širdelė. Nes varlės užmiega žiemą. Tuoj turėsim tokią.
O šiaip jau, tai viso šito brukalo moralas labai niekingai paprastas -
gėda pradėti apie sviestą ir nusikalbėti iki sviesto :)
Gero penktadienio, varlės, snigt pradėjusios :)
