Remigijus Audiejaitis
Ką tu matai?
– Žmonės tavęs klausia, ką tu matai.
– Kartais klausia, ir aš atsakau: nieko. Tai ir yra NIEKO... Nėra nei vaizdo, nei spalvos kategorijos. O leistis gilyn į kažkokius dvasinius regėjimus...
– O kai fotografuoji? Juk esi net surengęs parodą.
– Tuomet garsas – pagrindinis šaltinis.
– Tačiau vis tiek manai, kad ten – kažkoks vaizdas...
– „Vaizdas“ yra tiek, kiek aprėpia mano rankos. Galiu atsistoti, paliesti sieną, ir viskas.
Žinoma, pasaulyje yra daug naujos technologijos, kuri padeda tą suvokimą praplėsti.
– Kurtieji, jei turi klausos aparatą, garsą gali išgirsti. Galbūt aklas žmogus ateityje taip pat kažką pamatys.
– Niekada neregėjusiam būtų baisu. Juk apsiverstų visi pojūčiai, visas pasaulis. Galima ir išprotėti... Reikėtų rimtai psichologiškai ruoštis. Kita vertus, sakoma, kad regėjimu perteikiama tik dešimt procentų informacijos, o daugiau – visais kitais pojūčiais.
Su REMIGIJUMI AUDIEJAIČIU kalbasi Audra Baranauskaitė
Šiaurės Atėnai. 2003-11-08 Nr. 675
