Veikėjai:
I BALSAS
II BALSAS
KAŽKOKS PONAS


Veiksmas vyksta visiškoje tamsoje.

I BALSAS. Prašom atidaryti langą, jūs girdite mane, alio, ei?! Paklausykit, pone, aš primygtinai prašau jus atidaryti tą langą, jūs girdite ar ne, kažkoks nenormalus!

II BALSAS. Čia aš nenormalus?

I B. Prašom atidaryti langą, man trūksta oro.

II B. Aš atrodau jums nenormalus?

I B. Atleiskite, aš dūstu, prašom atidaryti langą, man tikrai trūksta oro, atidarykite gi tą langą, įleiskite oro!

II B. Eikite į kiemą, jeigu trūksta oro, ir prašom nešaukti, mes juk kultūringi žmonės.

I B. Betgi aš neturiu batų, kaipgi galiu išeiti, atidarykite tą langą, prašau jūsų kaip draugo.

II B. Atsiprašau, aš ne jūsų draugas, kodėl gi jūs negalite išeiti?

I B. Sakau, aš neturiu batų, atidarykite tą langą!

II B. Jūs tyčiojatės iš manęs? Kurgi jūsų batai?

I B. Atleiskite, vakar jie dar buvo, aš tikrai nežinau, kur jie dingo, atverkite langą, aš tikrai jūsų prašau.

II B. Jūs įsitikinęs, kad langas nepravertas?

I B. Tai gal norite pažiūrėti?

II B. Aš negaliu pažiūrėti, jūs juk pats matote, kaip čia tamsu.

I B. Tai uždekite degtuką, bus šviesiau, pagaliau juk galite atsikelti ir patikrinti.

II B. Aš negaliu atsikelti, kodėl gi jūs pats neatsikeliate?

I B. Supraskite, man baisu vaikščioti tamsoje, aš juk nesu buvęs šiame kambary.

II B. Betgi tai jūsų kambarys, atleiskite, kaip jūs galite būti jame nebuvęs?

I B. Atsiprašau, šis kambarys ne mano, o to pono, kuris miega štai ten.

II B. Tikrai? O iš kur jūs žinote, kad kažkoks ponas guli būtent ten, juk čia visiškai tamsu.

I B. Bet tai natūralu, kurgi jis daugiau galėtų gulėti?

II B. Jūs teisus. Tuomet puiku, nueikite ir paprašykite, kad jis atidarytų langą, sakėte, kad jums trūksta oro.

I B. Aš juk sakiau, kad negaliu vaikščioti tamsoje, kaip jūs nesuprantate?

II B. Bet kodėl gi? Žinote, man jau irgi trūksta oro.

I B. Aš jo nerasiu tamsoje, supraskite!

II B. Tai pašaukite, gal jis atsilieps.

I B. Bet aš negaliu šaukti, gal jis miega, tai būtų nemandagu, aš juk kultūringas žmogus, geriau pašaukite jūs.

II B. Atleiskite, aš niekada nešaukiu nepažįstamų žmonių, jie gali ne taip suprasti!

I B. Ką suprasti?! Jums gi tereikia pašaukti, o aš paprašysiu, kad jis atvertų langą.

II B. Bet aš vis tiek negaliu šaukti, gal to pono visai nėra, čia juk nieko nesimato.

I B. Savaime suprantama, čia juk taip tamsu. Bet aš esu linkęs manyti, kad tas ponas dar neišėjo, juk būtų atsisveikinęs.

II B. Bet kaipgi jis gali atsisveikinti, jeigu jo nėra, jūs įsitikinęs, kad jis apskritai buvo?

I B. Be jokios abejonės, juk būtent jis ir pradėjo kalbą apie langą.

II B. Jūs įsitikinęs? Ką gi jis pasakė apie langą?

I B. Jis tvirtino, kad lango apskritai nėra ar kažką panašaus.

II B. Tikrai? Dabar aišku, kodėl čia taip tamsu.

I B. Galbūt jūs teisus. Tačiau kur tuomet dingo tas ponas, tiksliau, kodėl jis neatsisveikino prieš išeidamas?

II B. Turbūt jis nenorėjo mūsų pažadinti.

I B. Betgi mes visiškai nemiegojome.

II B. Taip, bet jis galėjo to nežinoti.

I B. Bet jis turėjo girdėti, kaip mes kalbamės!

II B. Mes gi nesikalbėjome.

I B. Taip, jūs teisus. Kadangi lango nėra, bent taip atrodo, būtų galima atverti duris, gal įeitų šiek tiek oro? Velnias, nereikėjo tiek prirūkyti, čiagi visai nėra kuo kvėpuoti.

II B. Jūs teisus, čia tikrai nėra kuo kvėpuoti.

I B. Tai gal malonėtumėte atidaryti duris, jeigu nesunku, žinoma?

II B. Nemanau, kad tai gera mintis, jos juk gali būti užrakintos, nebent jūs turite raktą?

I B. Kaipgi aš galiu turėti raktą, jau sakiau, kad čia ne mano kambarys!

II B. Norite pasakyti, kad tas ponas mus užrakino išeidamas?

I B. Gali būti langai ir durų priedai

II B. Gali būti?! Ką turite omenyje?

I B. Būtent tai ir turiu omenyje, juk natūralu, kad išeinant reikia užrakinti duris.

II B. Tuomet mums reikėjo išeiti kartu su juo.

I B. Betgi jis nepasakė, kad išeina.

II B. Vadinasi, jis tebėra čia.

I B. Tuomet uždekite šviesą ir pažiūrėkite.

II B. Aš negaliu uždegti šviesos, čiagi tamsu, kaip surasiu jungiklį?

I B. Jūs teisus. Belieka laukti.

II B. Ko laukti?

I B. Atleiskite, negi jūs toks kvailas, žinoma, kad laukti, kol sugrįš tas ponas.

II B. Bet jis gali negrįžti.

I B. Kodėl gi?

II B. Jeigu būtų išėjęs šiaip, neužrakintų durų.

I B. Betgi mes nežinome, ar jos užrakintos.

II B. Atleiskite, bet jos tikrai užrakintos. Pagalvokite, kam reikalingos durys, jeigu jų niekas nerakina? Nerakintos durys yra tas pat, kas jokios durys, negi nesuprantate.

I B. Be abejo, jūs teisus. Apie tai nepagalvojau.

II B. Kurgi jūs pagalvosite. Geriau pamąstykime, kaip mums išeiti.

I B. Bet kur jūs norite eiti, argi jums čia negerai?

II B. Jūs gi pats sakėte, kad jums trūksta oro.

I B. Ak taip, tikrai.

II B. Mes galime uždusti, suprantate?

I B. Jūs teisus, tai baisu. Ką darysime?

II B. Būkit malonus, pasislinkite arčiau manęs.

I B. Jūs ką nors sumanėte?

II B. Savaime suprantama. Prašom pasislinkti arčiau manęs.

I B. Aš gi visai šalia.

II B. Kur jūsų galva?

I B. Galva?

II B. Na taip, aš noriu paliesti jūsų kaklą.

I B. Ką jūs darote?! Ei!!! Ak!..

Girdisi kriokimas.

II B. Aš taupau orą. Supraskite, vienas kvėpuotojas išgyvens ilgiau negu du, čiagi visai nėra oro.

Tebesigirdi kriokimas. Po to tyla.

II B. Atleiskite, jūs dar gyvas? Ei!..

KAŽKOKS PONAS. Kas čia šūkauja?!! Turėkite gėdos, dar tik trečia ryto, leiskite pamiegoti!!!

Kažkoks PONAS uždega šviesą.

UŽDANGA