„Mimas“

Pažinti, tąkart, reikalingą -
Rožės žiedą mirštantį delne...
Mano meilės syvai amžini,

Viešpatie, parvesk mane ir sugrąžink.

Pažadink manyje, tą rūsčią tylą,
Kuri taip smarkiai nubaudė mane...
Pamink, man taką akmeninį,
Kad miegantis parklupčiau nejučia.

Ir vėl, naktuos aš gelbėsiu save,
Maldom nutylančiom veide...
Mano akys šiandien geležinės,
Tik vieną sielą, šaltyje laikys...