| | Prašau, pabūk dar šalia.#2 Autorius: | 2010 08 21 16:22 | Žiūrėta: 5427 Mažyte, ar tu prisėdai? Nes kitaip negaliu nieko sakyti, bijau, jog tavo reakcija bus per daug skaudi.
- Taip, sakyk tiktais. Nebekankink manęs, nes buvimas nežinoje nemaloni būsena.
- Man šiandiena darė tyrimus, dėl kraujo vėžio, nes pastarosiomis dienomis, lyg ir pajutau jo požymius. Tad šiaip taip atradau drąsos ir nuėjau pasidaryti tyrimu. Trečiadienį bus žinomi rezultatai, taip bent sakė gydytojo seselė.
- Ką...? Prašau, pasakyk, jog sapnuoju. Man baisu net pagalvoti, jog Tu, mano gyvenimo stebuklas, gali sirgti šia baisia ir klastinga liga.. Bet kad ir kas nutiktu, aš noriu būti su tavimi iki pat gyvenimo galo. Be tavęs, aš lyg gamta be žemės, saulės ir lietaus.
-Mažyte, reikia tikėtis geriausio. Nenoriu tavęs palikti, bet jei man kas nutiks, prašau, nepamiršk manęs,bet pamilk kitą vaikiną iš naujo. Tu privalai būti laiminga, mano mažoji princesė.
- Ak mielasis, negraudink prašau, taip manęs. Man per sunku galvoti, jog ši liga gali tave iš manęs pasiglemžti. Ne, aš jai to neleisiu. Aš padėsiu tau kovoti prieš ja. Kartu mes ja nugalėsime.
- Mieloji, aš būsiu su Tavimi iki tol, kol Dievas mane pasiims. Ir visą tą laiką, ar tai truktu dešimt metų, ar kelis mėnesius aš tave labai mylėsiu ir stengiuosi padaryti tave laiminga.
- Mažyti, jei tavęs nebebus šalia manęs. Aš užgesiu, kaip žvakės gęstą tylią naktį. Aš be tavęs nustosiu egzistuoti...
- Nors ir sunku tai sakyti, bet jei kas man nutiks, Tu privalėsi išmokti gyventi be manęs ir būti laiminga. Gi prieš sutikdama mane, taip pat buvai laiminga.
- Išmokti? Nemanau, jog man pavyks. Gal ir buvau laiminga kažkada, bet kai sutikau Tave, supratau, jog be tavęs nebūsiu laiminga, pamilau tave iš pirmojo žvilgsnio. Myliu Tave, mažyti.
- Myliu ir aš tave, mano saulute. Gal galėčiau ryt ateiti pas tave, noriu praleisti ko daugiau laiko su tavimi. O dabar, labanakt ir saldžių sapnų, mano mylimoji. Myliu tave, bučiuoju.
-Žinoma, jog galėsi. Lauksiu tavęs. Saldžių sapnų, dabar apakabinsiu tavo dovanota
meškutį, jog pajusčiau tavo kvapą ir pasinersiu į sapnų šalį.
Baigusi kalbėti su mylimuoju, dar ilgai negalėjau užmigti. Vis kankino mintys apie jį, bijojau, jog galiu jį prarasti. Šiaip taip užmigau, bet ryte anksti pabudau ir iškarto išlipusi iš lovos išgirdau durų skambutį. Greitai apsrengiau ir nulipau žemyn, apačioje pamačiau Danieliu. Iš karto puoliau jam į glėbį ir aistringai pabučiavusi, pakviečiau į vidų. Nuėjome į virtuve, pasiimem gaiviųjų gėrimų ir jo mėgstamo šokolado ir nuėjome į mano kambarį.sunku kalbėti, po vakarykčio pokalbio telefonuje Visą tą laiką, kol jis buvo pas mane, beveik pratylėjome, nes abiems buvo. Gaila, bet ilgai negalėjome pabūti kartu. Jam teko važiuoti parsivešti mažojo broliuko iš šokių mokyklos. Bet vakare prižadėjome susimatyti mūsų pamėgstame parke, prie alėjos. Sunku buvo jį išlydėti, norėjosi su juo pabūti kuo ilgiau. Visą dieną labai laukiau vakaro, taip norėjosi jį vėl pamatyti, apakabinti, pabučiuoti. Šiaip taip pavyko man sulaukti vakaro, pamačiusi jį su mano mėgstamiausiomis gėlėmis - rožėmis. Labai nustebau, bet tuo pačiu ir apsidžiaugiau.
Priėjusi prie jo, smarkiai jį apkabinau ir aistringai pabučiavau, taip, jog nesinorėjo baigti. Danielius man įteikę tas nuostabias, gražias rožes, kurias taip mėgstu. Jos kvepėjo dieviškai, už tai jam atsidėkojau, bučiniu. Staiga jis manęs paklausė.
- Mažyte, ar susitiktum su manimi vykti į meilės miestą - Paryžiu? Noriu tave bent kartą gyvenime, pabučiuoti prie Eifelio bokšto ir tiesiog pabūti dviese, meilės mieste. Turiu du lektuvo bilietus, išskristume iš karto po to, kai sužinočiau savo tyrimo rezultatus. Noriu tave ten nusivešti ir beje, tavęs ten laukia staigmena.
- Žinoma, jog sutinku, meile mano. Lauksiu be galo mūsų kelionės.
By jausmlietuje | | | | |
|
