Būna, kaip vakar, labai norisi valgyti ir į burną neįskrendą joks popkornas ar bent jau spurga riebaluotais sparneliais (beveik kaip antis naftos padaže). Tada tenka apleisti svarbius dienos darbus ir kibti į storaskūres bulves. Tai, kas nutiko vakar, būtų galima pavadinti „Kaip Eglė daržovių troškinį gamino, Karolis jai padėjo, o Kva viską užfiksavo (geras būdas nusimuiluoti, ar ne?)“. Na, muilavausi prastokai, tiesą sakant, visi puikiai mato, o mūsų rūsio tamsūs kampai man visai nepadėjo, tik paakius ištepliojo, bet tai pamatysite jau vėliau.



Ką čia dar įdėjus į daržovių troškinį? Svarstė Eglė, ir Karolis svarstė, o Kva visai nesvarstė, ji žiūrėjo pro petį, norėjo uogienės su agurku, nors niekad taip nebuvo bandžius. Žmonės kalba, kad uogienė su agurku yra prevencinė priemonė nuo blogų egzamino pažymių.

Kol Eglė viską virė ir kepė, Karolis pabėgo ir pradėjo rašyti kažkam sms. Šiaip, vienintelis Karolio trūkumas, kurį pastebėjau – jo sms garsas lygiai toks pat kaip mano.

Tada Eglė mane pašaukė ir sako, imk ir valgyk, nes tai yra mano daržovių troškinys.


Tam davė tam davė, ir visiems liko, Eglė pasiėmė savo draugo Japono dovanotas lazdeles, galvojam mes su Karoliu, reikia irgi.


Ir skaniai valgėm. O man iš to skanumo net paakiai pajuodo.