Aistė paistė be dantų, nesukramto riešutų. Bet pievagrybių sriubą ji tikrai su kramto. Ypač kai ta teliūškuojas kartu su skrudintos duonos kvadračiukais ir pelėsiniu sūriu. Valgymas būtų smarkiai beprasmiškas dalykas, jeigu jis tik neturėtų didžiosios savo prasmės pats savaime. Bandant užmaskuoti šitą beprasmiškumą, galima bevalgant užsiimti kitais nenaudingais dalykais. Kai sriubčioju tą pievagrybių sriubą, paskaitau cukrų. Kartais bandau įsivaizduoti, kad tekstus, pritaikytus vidutinės klasės vidutinio išsilavinimo žmonėms, kurie geria daug alaus ir mėgsta nešvankius juokelius (čia apie vyrus, o moterys, geriausiu atveju, skaito ir velnias dėvi pradą, juokiasi į delnus ir slapčia krapšto karaliukais išsiuvinėtą firmos ženklą ant turginių džinsų, nors gal čia žemesnis nei vidutinis sluoksnis). Taigi siurbčioju, siurbčioju (velnias, iš anksto atsiprašau visų, kurios skaitė ir velnias dėvi pradą) ir skaitau cukrų ir bandau įsivaizduoti, kad tekstus rašė vienas mano pažįstamas ir tada jau apie jį kažkiek pagalvoju, bet vėl sugrįžtu į teisingą minčių kelią. Cukraus paskutiniai puslapiai yra smarkiai mėšlas (o velnias, vėl persigalvojau, cukrus turbūt skirtas ne vidutinei klasei, o tusofčikams, mane suklaidino paskutinis šito leidinio numeris apie meilę), nes būtent paskutiniuose puslapiuose glaudžiasi skaitytojų ir tos picerijos lankytojų laiškai ir nuo jų smarkiai pykina. Man atrodo, tokius pykinančius laiškus netikslinga rodyti žmonėms, atėjusiems pavalgyti. O tada pagalvojau, kad mano rašliavos turbūt irgi pykina. Tas cukruotas atvirumas, poezija prozoje ir sviestas sviestuotas. Tada prisimenu Svetlanos draugę, kuri rašo apie džiazą. Gal man irgi reikėtų ką nors parašyti? Kai buvau Biržuose, maniau, kad geriausiai būtų visiems parašyti laiškus. Bet kad parašytum laišką, reikia rašomojo stalo, o aš jo visai net neturiu. Bet jeigu nevalgyčiau (pievagrybių sriubos), tai gal tada galėčiau nusipirkti? Pajuokavau. Čia viską pajuokavau iš tikrųjų, išskyrus Svetlanos draugę. O už šešių valandų man socialinės psichologijos egzaminas ir viską pajuokauti yra labai neatsakinga.

Jurga: „Aš galvojau, tu čia pievas rašai, o pasirodo visai protingai“