Jos vardas buvo Liusė. Graži mergina, pasakytų jos tėvo bendradarbis. Griebk tik ir nešk ją ant šieno. Nors "ant šieno" tik filmuose būna. O tikrovėj ant grindų. Ir dar cementinių. Jai atsikėlus pasikėlus nusikėlus nuo tokių grindų tarp menčių turi likti cemento atplaišų - o jei nėra- jos lieka jai tarp minčių. Cemento atplaiša tarp minčių- tai tas pats kas nekramtytas meduolis viename žande iš dviejų, kaip krūtis su paralonais ir be jų.Vienu žodžiu, jai atsikėlus, jai būna prastai.
Jos vardas, jei prisimenate, buvo Liusė. Paskui ji pasidarė plastinę operaciją (nusiurbė riebalus iš tarpskruosčių) ir tapo Tamara. Skamba kaip kamera iš rato-automobilio ,dviračio-koks skirtumas , bet skamba.
Jei atsistosi naktį prieš mėnulį ir atsuksi  kamerai ventilį- sušnypš gyvatė, ir subliukš.Toks ir Tamaros likimas